Stulbinam? atradim? pateikus? tyrim? atliko Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnin?s kultūros ir antropologijos skyriaus vadov? dr. Migl? Lebednykait?. Jis ne tik liudija Lietuvos mokslinink? profesionalum?, bet ir primena apie nepaisant istorini? i??ūki? i?saugotas ne?kainojamas Lietuvos kultūros vertybes.
Prabangus ir i?kilmingas rektoriaus rūbas
I?kilminga rektoriaus apranga susideda i? trij? dali?. Petrui Skargai priklausiusi toga (ilgas apsiaustas) buvo pasiūta i? raudonos spalvos aksomo. Pe?ius iki alkūni? gaubusi pelerina (ant togos d?v?tas apsiaustas su gobtuvu), apsiūta auksiniais galionais, susegama auksin?mis s?sagomis su kilpel?mis, pasiūta i? tokios pat spalvos med?iagos kaip ir toga, o pamu?ta baltu ?ilku. Aprang? vainikuodavo rektoriaus galvos apdangalas – ma?a ?karūnuota“ kepur? – biretas. Jis yra aksominis, ?viesiai raudonas, apsiūtas auksiniu galionu, su ?ilkiniu tokios pat spalvos kutu ant vir?aus.
?Kiekviena rektoriaus drabu?i? detal?, med?iaga ir spalva buvo reik?minga ir pabr??? rektoriaus status? – kad tinkamai t?st? garbingas savo pirmtak? tradicijas. Pelerina – kad stropiai ir rūpestingai globot? vis? universiteto bendruomen?, biretas – kad i?mintingai vykdyt? visas savo pareigas ir garbingai atstovaut? universiteto bendruomenei“, – pasakoja tyrimo autor? M. Lebednykait?.
Akademin?se ?vent?se tokia apranga simbolizavo universiteto vidin? sandar? ir jo bendruomen?s narius – rektori?, profesorius ir moksl? daktarus. I?kilminga rektoriaus apranga taip pat buvo d?vima ypatingomis progomis, pavyzd?iui, priimant universitete karalius ir j? ?eimos narius, pradedant naujus mokslo metus arba dalyvaujant daktaro laipsnio suteikimo i?kilm?se.
?iuos rūbus galima i?vysti Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomame ne?inomo dailininko XVII a. pirmojoje pus?je nutapytame Petro Skargos portrete. Tarp daugyb?s kit? pavaizduot? insignij?, kaip antai universiteto teises ir laisves simbolizuojan?io skeptro, signeto bei atverstos Statut? knygos, ant taburet?s matome pad?tas rektoriaus i?kilmingos akademin?s aprangos komplekto dalis – pelerin? ir keturbriaun? biret?.
?Tai vienas ankstyviausi? mus pasiekusi? Vilniaus universiteto insignij? ikonografini? atvaizd?. D?mes? atkreipia tai, kad pelerina yra i?tapyta itin precizi?kai – matyti susegimo, galion? apvad? detal?s. Akivaizdus dekoro ir proporcij? pana?umas su atrasta P. Skargos autenti?ka pelerina leid?ia manyti, jog buvo tapyta i? natūros“, – sako M. Lebednykait?.
Darytina prielaida, kad suteikti universitetui skeptr? ir pirmajam rektoriui padovanoti tog? su pelerina gal?jo valdovas Steponas Batoras, ta?iau istorini? ?altini?, liudijan?i? ?i? donacij?, n?ra. Anot tyr?jos, tokia pirmojo rektoriaus togos istorija buvo perimta ir tarpukariu atkurto Vilniaus Stepono Batoro universiteto akademin?s bendruomen?s, o kartu su i?likusiu artefaktu ji pasiek? ir mūs? dienas.
Sl?p? nuo i?ve?imo ? Maskv?
P. Skargos i?kilmingos akademin?s aprangos likimas po universiteto u?darymo iki ?iol nebuvo nuodugniau tyrin?tas. M. Lebednykait?s atliktas tyrimas leido atsekti neramiais laikais nutrūkusius galus ir surasti dingusias, bet nepradangintas rektoriaus apdaro dalis.
?I?kilminga akademin? apranga pagal tradicij? buvo perduodama vieno rektoriaus kitam, ta?iau, nuslopinus por? met? trukus? sukilim?, 1832 m. Vilniaus universitetas buvo u?darytas, prasid?jo jo bibliotekos, archyvo, muziej? ir kabinet? rinkini? vertybi? i?draskymas. Vis d?lto surinkt? duomen? analiz? rodo, kad P.?Skargos i?kilminga akademin? apranga, kitaip nei ? Peterburg? i?ve?tas skeptras ir signetas, liko Vilniuje ir kaip relikvijos buvo pasl?ptos saugoti Vilniaus arkikatedros lobyne“, – teigia M. Lebednykait?.
U?darytas universitetas neveik? iki 1919 met?, kuomet Lenkijai aneksavus Vilniaus kra?t?, jis buvo atkurtas Stepono Batoro vardu (Uniwersytet Stefana Batorego). I?kilminga akademin? P. Skargos apranga buvo v?l prisiminta. Tarpukariu ji buvo eksponuojama did?i?j? universiteto ?ven?i? proga – 1919, 1929 ir 1936 metais.
Nagrin?jant ikonografij? ir istorinius ?altinius pavyko atsekti ?i? relikvij? keli? iki 1936 met?, kai jos buvo matytos vienoje vietoje paskutin? kart?.
Anot mokslinink?s, p?dsakai dingo, tik?tina, prasid?jus Antrajam pasauliniam karui, o vykstant ba?ny?i? turto nusavinimui jos pateko ? muziejus, kur j? kilm? nebuvo tiksliai ?vardyta: ?Buvo neramus laikas, daug kas pasimet?, ta?iau ?iandien jau galima u?tikrintai identifikuoti dvi i? trij? P. Skargos i?kilmingos akademin?s aprangos dali?. Suradus nema?ai naujos ikonografin?s med?iagos ir ?i? eksponat? detali? apra?ym? istoriniuose ?altiniuose, akivaizdu, jog jie atitinka tai, k? mes dabar turime. Iki ?iol to netur?jome“.
I? kapi?ono ? pelerin?, i? ?konfederatk?s“ ? biret?
Lietuvos nacionaliniam dail?s muziejui tyr?ja nusiunt? 1912 m. Vilniuje leistame periodiniame leidinyje ?Litwa i Ru?“ publikuot? ankstyviausi? ?inom? P. Skargos togos, pelerinos ir bireto nuotrauk?. Taip buvo atpa?intas vienas eksponatas, labai pana?us ? puo?niausi? rektoriaus akademin?s aprangos komplekto dal? – pelerin?.
Tyrin?jant atid?iau buvo nustatyta, kad minimas eksponatas ? tuometinio Vilniaus valstybinio dail?s muziejaus rinkinius pateko kartu su liturginiais rūbais dar 1953 metais, kuomet buvo perduodamos Vilniaus arkikatedros lobyno vertyb?s. Pirmin?s apskaitos knygoje eksponatas buvo ?ra?ytas kaip ?u?dangalas ant galvos – kaptūras“.
?Ap?iūr?jus eksponat? tapo ai?ku, jog tai i? tikr?j? i?likusi P. Skargos i?kilmingos akademin?s aprangos dalis – pelerina, datuojama XVI a. pabaiga. Remiantis surasta ikonografine med?iaga pavyko patvirtinti prakti?kai ?imtaprocentin? atitikim? pagal audinius, puo?yb?. Netgi viena dingusi sagut? yra ta pati, kurios nematome ir 1912 metais padarytoje nuotraukoje, kuomet ?is rūbas buvo saugotas Vilniaus arkikatedros lobyne“, – sako M.?Lebednykait?.
Kitas eksponatas, kurio kilm? tyrimo metu pavyko patvirtinti, yra rektoriaus biretas. Ilg? laik? Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas biretas buvo eksponuojamas Naujajame arsenale prie jau min?to Petro Skargos portreto.
?? muziej? ?i kepur?l? pateko ?konfederatk?s“ pavadinimu ir ilg? laik? buvo eksponuojama kaip ?Vilniaus universiteto rektoriaus biretas“. Visada buvo nujau?iama, jog tai gal?t? būti būtent P.?Skargos kepur?l?, bet tik dabar galime tvirtai t? teigti, nes buvo atlikta detali istorini? ?altini? ir ikonografijos analiz?“, – sako M.?Lebednykait?.
Tyrimas taip pat leido galutinai paneigti Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomo ir XX a. 6–7 de?imtme?iais Vilniaus universiteto rektoriaus toga laikyto rūbo kilm?. Nustatyta, jog tai yra japonizmo stiliaus moteri?kas drabu?is, taigi dabartin? P. Skargos togos saugojimo vieta ir toliau lieka ne?inoma.
M. Lebednykait? pripa??sta, kad tyrimo metu nepavyko rasti u?uomin?, kod?l eksponat? p?dsakai nutrūksta jiems patekus ? muziejus: ?Atsakym? neturime. Gal jie vis dar ka?kur laukia, kad būt? surasti, bet neatmes?iau, jog ?i? daikt? tikroji kilm? gal?jo būti ir specialiai nutylima. Tas, kas perdav?, gal?jo nutyl?ti, taip siekdamas slopinti nacionalin? tapatyb?. O gal eksponat? pri?m? muziejininkai patys nusprend? neapra?yti jo detaliai, taip slaptumu u?tikrindami jam didesn? apsaug? neramiais laikais. Sunku pasakyti, kas tuo metu vyko.“
Muziej? vaidmuo moksliniuose tyrimuose
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus generalin?s direktor?s dr. Rūtos Ka?kut?s, Petro Skargos akademin?s aprangos atradimas ir sugr??inimas ? visuomen?s akirat? yra reik?mingas ?vykis, liudijantis mūs? kultūros t?stinum? ir atsparum? istorini? negand? akivaizdoje: ??is atradimas ne tik primena apie muziej? vaidmen? saugant ir tyrin?jant mūs? kultūros istorij?, bet ir parodo bendradarbiavimo tarp institucij? svarb?. Keturi Lietuvoje veikiantys nacionaliniai muziejai kartu saugo apie 2,3 milijono eksponat?, o vien Lietuvos nacionalinis muziejus beveik 1,5 milijono – tai ne tik mūs? vis? istorija, bet tam tikra dalimi ir nei?tirt? paslap?i? ?altinis. Tyrin?jant juos atrandama vis nauj? fakt? apie mūs? praeit?.
Deja, atminties institucijos, turin?ios ?iuos ne?kainojamus ?altinius, nepatenka ? mokslini? institucij? s?ra??. Atlikdami tyrimus, bandydami gauti finansavim?, turime ie?koti universitet?, akademij? u?nugario, nors turime visus i?teklius ir privalumus: muziejuose dirba daug mokslinink?, kuriems prieinami ?ie eksponatai, o ?iuolaikiniai tyrimo metodai leid?ia identifikuoti ir atskleisti net pa?ius subtiliausius aspektus.“
Ji priduria, jog paprastesn?s s?lygos leist? siekti ir kit? atradim?, o ateityje t?sti ir P.?Skargos togos paie?k?.
?Muziej? privalumas yra ir tas, kad jie geba ne tik vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir paveikiai skelbti j? rezultatus bei pristatyti juos visuomenei patraukliomis formomis. T? ?rod?me jau ne vienu projektu: pra?jusiais metais visuomenei pristat?me paviljon? ?Vilnius prie? 200 met?“, kuris buvo gr?stas penkerius metus trukusio tyrimo rezultatais, o P. Skargos akademin?s aprangos dali? atradim? taip pat ruo?iam?s pristatyti visuomenei“, – ?ada R. Ka?kut?.
V?l bus eksponuojami
Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dail?s muziejus ir Vilniaus universitetas sutar?, kad ?is atradimas abiej? muziej? fonduose gal?t? tapti puikia proga sugr??inti rektoriaus aprangos eksponavimo tradicij?.
Petro Skargos i?kilminga akademin? apranga anks?iau eksponuota 1929 m., kai spalio m?nes? buvo i?kilmingai pamin?tos Vilniaus universiteto ?kūrimo 350-osios ir atkūrimo 10-osios metin?s. Tada pirm? kart? visuomenei buvo pristatyta rekonstruota Pranci?kaus Smuglevi?iaus sal?. 1936 m. Vilniaus Stepono Batoro universiteto Auloje vyko pirmojo rektoriaus Petro Skargos 400-?j? gimimo metini? min?jimas, jo metu P.?Skargos i?kilminga akademin? apranga v?l rodyta P.?Smuglevi?iaus sal?je.
?D?l ?vairi? istorini? kataklizm? ir juos lyd?jusi? praradim? Vilniaus universiteto paveldas yra labai i?bla?kytas. Dedame pastangas kiek ?manoma geriau j? pa?inti ir bent jau tokiu būdu susigr??inti ? mūs? atmint?. Tokio pobūd?io atradimai, ?inoma, yra did?iul?s vert?s, nes i? ankstyviausio Vilniaus universiteto istorinio laikotarpio artefakt? turime labai nedaug. Pirmojo rektoriaus autenti?kos aprangos atradimas ir eksponavimas yra Vilniaus universiteto istorin?s tradicijos liudijimas, ypa? aktualus art?jan?io Universiteto 450 met? jubiliejaus kontekste“, – sako Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Atrasti eksponatai bus restauruojami Lietuvos nacionalinio dail?s muziejus Prano Gudyno restauravimo centre ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centre.
?Nors ?is svarbus atradimas yra nepaprastai d?iugus ?vykis Lietuvos kultūros ir auk?tojo mokslo istorijai ir, ?inoma, muziejininkystei, sykiu jis primena apie skaud?ius mūs? valstyb? i?tikusius ?vykius, ragina su did?iule atsakomybe ?velgti ? mūs? turim? kultūros turt? apsaugojim? ir ?i? dien? neramiame pasaulyje. Dar kart? ?sitikiname ir svarbiu vaidmeniu mūs? profesionali?j? restauratori?, gr??inan?i? kultūros myl?tojams laiko ir okupacij? nuniokot? kultūros paveld?“, – sako Lietuvos nacionalinio dail?s muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
I?vysti pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus akademin?s aprangos dalis – pelerin? ir biret? – visuomen? gal?s 2025 met? baland?io m?nes?, kuomet bus inauguruojamas Vilniaus universiteto rektorius.
