Savo ruo?tu buvusi premjer? Ingrida ?imonyt? tikino suprantanti, kaip jau?iasi dabar pareigas einantis ministras pirmininkas, ir pasiūl? jam atsipalaiduoti.
?Labai gerai suprantu, k? jūs bepasakysit, visada bus panaudota prie? jus. Jeigu jūs nieko nepasakysit, tai tada visi manys, kad jūs ne?inot, k? daryti. Jeigu jūs vardinsit hipotetinius variantus, tada jus kaltins, kad tie hipotetiniai variantai yra ne hipotetiniai, o jau tikri ir i? j? darys antra?tes.
Jūs tiesiog negalit ?itos kovos laim?ti, tai jūs geriau atsipalaiduokit“, – su ?ypsena tar? I. ?imonyt? ir teiravosi, kada G. Paluckas tur?s atsakym? bent sau d?l to, i? kur Vyriausyb? ketina paimti l??? papildomam gynybos finansavimui ir kiek valstyb? planuoja skolintis.
?Trumpuoju laikotarpiu valstyb?s skola tikrai augs“
?A? pirmiausia d?iaugiuosi, kad nors ka?kas mane supranta, ir t? situacij?“, – sureagavo premjeras, o sal?je nuskamb?jo susirinkusi?j? juokas.

Jis vertino, kad u?davinys per tok? trump? laikotarp?, tai yra iki 2026 met?, padidinti gynybos biud?et? bent iki 5 proc. BVP ir neaukoti vie??j? paslaug? prieinamumo bei kokyb?s, būt? rimtas bet kuriai vyriausybei. Politikas nesileido ? detales d?l priemoni?, kaip bus bandoma didinti finansavim? kra?to apsaugai, nors pa?ym?jo, kad valstyb?s skola augs.
Bendro skolinimosi Europos S?jungos lygiu klausim? G. Paluckas teig? ketinantis aptarti ir ?i? savait? susitik?s su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
?Europos Komisija puikiai supranta, jog tuo vidutiniu laikotarpiu ?ali? biud?eto deficito taisykl?, tik?tina, bus traktuojama ple?iamai turint galvoje gynybos poreikius. Atitinkamai trumpuoju laikotarpiu valstyb?s skola tikrai augs ir tai, matyt, n?ra ka?kokia labai didel? paslaptis <...>. Ji augt? ir be gynybos finansavimo didinimo, ta?iau ekonominio augimo ir tam tikros mokestin?s korekcijos, kurios ateis, jos t? einam?j?, natūral? deficit? ?iek tiek ma?ins.
Bet tikrai pra?y?iau man?s netraukti u? lie?uvio ir nepasakyti atskir? priemoni?, nes bus ta pati klaida, kuri? kartojo ne viena Vyriausyb?, nes ?iandien i? tikr?j? yra bendraujama su visuomene, yra bendraujama su ?vairiomis organizacijomis m?ginant ir paai?kinti, ir i?siai?kinti, ir sumodeliuoti tam tikr? poveik?, ir gal? gale pam?ginti pasiekti, kad kuo didesn? gynybai skiriam? pinig? dalis likt? Lietuvos ekonomikoje tam, kad jie apsisuk? gr??t? ? ?alies biud?et?. Tam irgi reikia tam tikro ?sitraukimo ir pasiruo?imo ir Lietuvos verslo asociacij?, ir pana?i? dalyk?“, – d?st? ministras pirmininkas.
Ragino neprovokuoti
Jo matymu, kalb?ti apie ?alies gynyb? reikia atsakingai, nes baim?s ir netikrumo skleidimas, pasak politiko, turi ?tak? ?alies ekonomikai ir norui investuoti Lietuvoje. Be kita ko, ministras pirmininkas paragino konservatorius jo neprovokuoti ka?kokiems parei?kimas, kurie paskui, anot jo, netur?t? nei teisinio, nei politinio, nei finansinio pagrindo.

G. Paluckas pa?ym?jo, kad Valstyb?s gynimo tarybos priimtas sprendimas 2026–2030 metais kra?to apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP, kad iki tol kariuomen?je būt? i?vystyta nacionalin? divizija, yra rekomendacinio pobūd?io. Bet Vyriausyb?, pasak jo, turi u?duot? surasti finansavimo ?altinius ir instrumentus, kad tikslas būt? ?gyvendintas.
Tai, k? i?sak? kariuomen?, tai, k? i?sak? kitos tarnybos, ir tai, koks yra karinis patarimas, jis yra realus. Ir poreikis yra realus.
?Tai, k? i?sak? kariuomen?, tai, k? i?sak? kitos tarnybos, ir tai, koks yra karinis patarimas, jis yra realus. Ir poreikis yra realus. Tie, kas esate susipa?in? su ta informacija, matyt, turbūt, irgi tur?site savo nuomon? tuo klausimu“, – teig? premjeras.
Nors Seimo TS-LKD frakcijos atstovai ir teiravosi, ar planuojama tik skolintis, ar ir keisti kokius nors mokes?ius, kad finansavimas gynybai būt? ?tvarus“, klausin?jo, kokio gynybos finansavimo reik?s v?liau, po 2030 met?, kai bus poreikis i?laikyti jau suformuot? nacionalin? divizij?, konkre?i? atsakym? G. Paluckas nepateik?. Jis sak?, kad informacija apie tai, kiek l??? reik?s divizijos i?laikymui, yra ?slaptinta, bet su ja, G. Palucko teigimu, gali susipa?inti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.
Finansavimo ?altinius ?ada pristatyti tada, ?kai ateis laikas“
O d?l l??? ?altini? premjeras atsak? taip: ?Kai ateis laikas, bus paruo?ti finansavimo ?altiniai ir instrumentai, ir jie bus pad?ti ant stalo.“
Kam viso to, kad divizija būt? suformuota grei?iau, reikia?
G. Paluckas kalb?jo, jog tam, kad prie?as mūs? netestuot? niekada: es? stipresnis pasiruo?imas gynybos srityje tur?t? veikti kaip atgrasymo priemon?.
Klausiamas apie susitarim? d?l gynybos ir jos finansavimo, G. Paluckas leido suprasti, jog neprie?taraut?, jei Seime politikai imt?si koreguoti ?? dokument?.
VGT sprendimas
Rekomendacinio pobūd?io sprendim? 2026–2030 metais kra?to apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP, kad iki tol kariuomen?je būt? i?vystyta nacionalin? divizija, VGT pri?m? sausio 17 dien?. Divizijai, pasak prezidento Gitano Naus?dos, reikia apie 12–13 mlrd. eur? papildom? l???.
?alies vadovo nuomone, pavojus, kad ?e?eri? met? perspektyvoje Rusija gali pulti Lietuv?, ?yra visi?kai realus“. Tad, pasak G. Naus?dos, nacionalin? divizij? siekiama sukurti ?ne popieriuje, ne galvose, o realiai“.
?<...> 2023 metais pri?m?me sprendim? d?l nacionalin?s divizijos kūrimo. ?vertin? visus prid?tinius ka?tus, kurie yra susij? su ?iuo ambicingu tikslu, mes i? tikr?j? paskai?iavome ir nustat?me sum? – 12, 13 mlrd. eur? – per kelerius metus iki 2030 met?. Perk?lus ?iuos absoliu?ius dyd?ius ? procentin? kalb?, tai rei?kia, kad per ?? laikotarp? tur?tume pasiekti ma?daug 5,5 proc. BVP gynybos i?laid? finansavimo lyg?“, – naujien? agentūrai ?BNS“ komentavo VGT vadovaujantis prezidentas.

Dar prie? metus Kra?to apsaugos ministerija skai?iavo, kad, steigiant nacionalin? divizij?, j? sunkinant ir ?galinant, iki 2034 met? papildomai prie tuometinio gynybos finansavimo reik?t? prid?ti apie 5 mlrd. 300 mln. eur?, i? j? 2 mlrd. eur? tekt? sunkinan?iam elementui (tankams) su amunicija, ?ranga ir infrastruktūra.
Skai?iuota, kad papildom? milijard? reik?t? ir v?liau ilguoju laikotarpiu siekiant i?laikyti divizij?.
O bendrai skai?iuota, kad norint Lietuvoje tur?ti vokie?i? brigad?, divizij? su tankais ir visuotin? ?aukim?, investicijoms ? visa tai iki 2034 met? imtinai prie tuometinio gynybos finansavimo dar reik?t? prid?ti apie 6 mlrd. 600 mln. eur? ar 6 mlrd. 800 mln. eur?. Paj?gum? i?laikymas atsieit? papildomai.
Planuota, kad ?itaip stiprinant Lietuvos gynybinius paj?gumus, i?laidos kra?to apsaugai vir?yt? 3 proc. BVP, o 2027-aisiais tur?t? pasiekti 3,53 proc. BVP.
Dabar, kaip ?inia, skai?iai – kitokie, o jie pasikeit? nes t? pat? paj?gum? ruo?iamasi i?vystyti per trumpesn? laik?.
