Vakar? Europos valstyb?se nusta?ius v??? neretai atliekama i?sami naviko genetin? analiz?. Tai leid?ia parinkti tinkamiausi? gydym?, i?mintingai sud?lioti efektyviausi? vaist? sek?. Ta?iau mūs? ?alyje v??io gydymo tvarka grie?tai reglamentuota, sunkiai personalizuojama, o ir i?samus naviko genetinis tyrimas kol kas neapmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo l??omis. Apie pana?ius tyrimus pacientai da?niausiai susi?ino vieni i? kit? ar sergan?i?j? feisbuko grup?se. Tenka pripa?inti, kad informacijos apie tai yra labai ma?ai. O ir patys gydytojai dar stokoja praktikos, kaip juos taikyti.
Apie tai, kokias galimybes pacientams gali suteikti individualizuotas gydymas, kalbam?s su biomedicinos moksl? daktare Asta Kri?anauskiene, kuri specializuojasi molekulin?s diagnostikos bei onkogenetini? tyrim? srityje, biomedicinos moksl? daktaru, imunologu Adu Darinsku ir LSMUL Kauno klinik? gyd. onkologe-chemoterapeute, biomedicinos moksl? daktare Rita Kup?inskaite.
Reikia pa?ym?ti, kad specialist? nuomon?s labai i?siskyr?, ta?iau turbūt tik tokios a?trios diskusijos ir gali atne?ti daugiau progreso ?ioje srityje.
– Gydant v??? laikomasi gana grie?t? gydymo protokol? ir schem?. Ta?iau vieni pacientai s?kmingai sveiksta, o kit? gydymas neveikia. Tada medikai bando vis naujus ir naujus preparatus, tik?damiesi, kad ka?kuris j? tikrai suveiks. Deja, taip prarandama nema?ai laiko, kuris onkologijoje yra kriti?kai svarbus, o neveiksmingais preparatais nualinama paciento imunin? sistema. Kod?l taip nutinka arba kiek tik?tina, kad paskirtas protokolinis gydymas tikrai suveiks?
Rita Kup?inskait?. Onkologini? lig? gydymas, pagr?stas klinikiniais tyrimais ir protokolais, yra svarbus, nes u?tikrina, kad gydymo metodai būt? saugūs, veiksmingi ir patvirtinti moksliniais ?rodymais. Jie suteikia struktūruotas gaires gydytojams, ta?iau palieka galimyb? pritaikyti gydym? individualiai. Klinikiniai tyrimai prisideda prie medicinos pa?angos, leid?ia tobulinti esamus metodus ir kurti inovatyvias terapijas.
V??io gydymo efektyvumas priklauso nuo naviko biologini? savybi? ir individuali? paciento ypatum?, tod?l ne visi gydymo protokolai veikia vienodai. V??ys yra geneti?kai ir biologi?kai ?vairialyp? liga, tod?l tam tikri navikai gali būti nejautrūs standartiniam gydymui d?l specifini? genetini? mutacij? ar atsparumo mechanizm?. Be to, paciento imunin? sistema, metabolizmas ir bendra sveikata taip pat daro ?tak? gydymo rezultatams.
Nors gydymo protokolai yra pagr?sti klinikiniais tyrimais ir da?niausiai veiksmingi did?iajai daliai pacient?, jie negali u?tikrinti 100 proc. s?km?s kiekvienu atveju. Siekiant pagerinti gydymo efektyvum?, vis da?niau taikoma molekulin? diagnostika, leid?ianti pritaikyti terapij? individualiai, ta?iau tai ne visada i?sprend?ia problem?, nes, pavyzd?iui, nustat? vien? ar kit? molekulin? pa?aid? tikimasi, kad j? veikiantis vaistas bus efektyvus, ta?iau klinikin?je praktikoje tai nebūtinai vyksta d?l mano jau anks?iau min?t? prie?as?i?, kad liga yra ?vairialyp? ir prognozuoti atsak? ? gydym? yra sud?tinga.
Asta Kri?anauskien?. Protokolinis gydymas yra patvirtintas klinikiniais tyrimais su tam tikromis tiriam? pacient? grup?mis ir imtimis, protokolai ir gair?s yra atnaujinami, ta?iau ne visiems pacientams toks gydymas būna tinkamas. V??ys yra itin sud?tinga ir kompleksin? liga, reikalaujanti daug ir ?vairi? tyrim? bei neretai kompleksini? ir individualizuot? gydymo sprendim?, o ir v??in?s l?stel?s, kiekvienu individualiu atveju, arba būna sunaikinamos, arba kinta, mutuoja, prisitaiko, d?l to atsiranda atsparumas vaistui ar vaist? kombinacijai ir, kaip jūs sakote, taikant prie?v??in? gydym? ken?ia ne tik imunin?, bet ir visos kitos ?mogaus organizmo sistemos. O jei v??in?s l?stel?s rezistenti?kos taikomiems preparatams, tai tik ?enkliai blogina ligonio sveikat?, savijaut? ir bendr? gyvenimo kokyb?.
Adas Darinskas. Mano atsakymas nebus ?abloninis gydytojo atsakymas. Esu biomedicinos moksl? daktaras, dirbantis regeneracin?s medicinos ir imunoterapijos srityse. Nors ?ios dvi sritys yra glaud?iai susijusios, jos visgi skiriasi, tod?l ? ?mogaus organizm? stengiuosi ?velgti kaip ? visum?. Nesikoncentruoju tik ? vien? problem?, nes ji da?nai turi daugyb? prie?as?i?. Mano darbas apima tiek mokslin?, tiek konsultacin? veikl?. Laboratorijose ir gyvūn? modeliuose ie?kome nauj? v??io gydymo būd?, o dirbdamas su ?mon?mis esu mokslinis konsultantas. Mano tikslas – pad?ti pacientams ir j? gydytojams giliau suprasti problemos kilm? bei galim? biologin? poveik? konkre?iai ligai. Tai leid?ia sprendimus gr?sti ne vien simptom? valdymu, bet ir pagrindin?mis prie?astimis. Toks po?iūris leid?ia man tik?ti, kad medicina gali tapti efektyvesne ir suteikti ilgalaik? poveik? pacient? sveikatai.
Gr??tant prie klausimo, kod?l vieni onkologiniai ligoniai sveiksta, o kiti nelabai, tai ?ia ir yra atsakymas – visi mes turime skirtingas imunines sistemas, d?l to skirtingai sveikstame ir sergame. V??ys yra sistemin? chroni?ka liga, ji apima vis? organizm?. Laikas ?ia turi kitoki? prasm?, nei mes esame ?prat? – ?ia svarbiausia, kas pirmas sp?s pakelti galv? – ar imunitetas, ar v??ys. Da?niausiai, deja, v??ys prisikelia pirmas. Patys preparatai taipogi būna veiksmingi labai trumpai, tas irgi n?ra numatoma taikant standartin? gydym?. Taip pat svarbu ?sivertinti ir begal? biologini? parametr?, kurie gal?t? daugiau mums pasakyti apie v??io savijaut? ir santyk? su imunine sistema. Po truput? link to einama – l?tai, bet einama. Gaila, kad niekas nenori investuoti ? pa?angesnes chemoterapijos schemas.
– Ar tiesa, kad kiekvienas vaisto, kuris, kaip v?liau paai?k?ja, nesuveikia, paskyrimas, ma?ina tikimyb?, kad kitas preparatas suveiks s?kmingai?
Rita Kup?inskait?. Gydytojai onkologai chemoterapeutai skiria gydym?, gr?st? klinikiniais tyrimais ir ?rodymais. Ta?iau d?l individuali? paciento ir naviko savybi? gydymas gali būti ma?iau veiksmingas. I? klinikini? tyrim? ?inoma, kad kiekvienas sekantis gydymo etapas da?nai būna ma?iau efektyvus, nes navikas gali progresuoti ar vystytis atsparumas terapijai.
Asta Kri?anauskien?. Neretai liga progresuoja net ir labai agresyvaus gydymo eigoje, bendra organizmo būkl? spar?iai blog?ja, tod?l did?ja ir tikimyb?, kad net ir nustatyto veiksmingo gydymo pacientas neatlaikys, nes dauguma gyvybi?kai svarbi? organizmo funkcij? bus stipriai paveiktos. Kiekvienas nes?kmingas, neveikiantis gydymas ma?ina tikimyb? pasiekti remisij? ar stabilizuoti lig?.
Adas Darinskas. Manau, kad pasakymas ?vaistas neveikia“ n?ra tikslus. ?iais laikais galime i? anksto pamatuoti, veiks jis ar ne. ?iaip visi vaistai veikia, tik ne visada ? t? viet?, kur mums reikia. Jeigu kalb?ti apie navikus, tai reikia suprasti, kad navikas n?ra homogeni?ka l?steli? mas? – jis yra gyvas, gudrus organizmas, parazitas, gyvenantis mūs? kūne, mintantis mūs? resursais ir, gal? gale, mus nu?udantis. Jis turi ir jautri?, ir atspari? viet?, kaip ir chemoterapiniai vaistai, kurie, paprastai tariant, yra labai gudrios molekul?s, bet jos toli gra?u veikia ne visas l?steles: vienas ?udo, o kitas skatina tapti atspariomis.
– Kaip manote, kod?l v??io gydymo progresas toks l?tas?
Asta Kri?anauskien?. Stebint pasaulyje atliekamus mokslinius tyrimus, klinikines studijas, v??io gydymo progreso tikrai negalima pavadinti l?tu. Vien pastaraisiais metais vykdoma daugiau nei pus? tūkstan?io tre?ios faz?s klinikini? studij?, kuri? metu testuojami nauji taikini? terapijos ar imunoterapijos preparatai. Jei ir ne visi min?ti ?imtai, bent jau kelios de?imtys novatori?k? vaist? artimiausiu metu atsiras rinkoje, taip padidinant galimybes s?kmingai kovoti su onkologin?mis ligomis. Ta?iau turime eiti precizin?s, individualizuotos medicinos keliu, ypa? onkologijoje. Turi būti atliekami i?samūs, detalūs tyrimai, leid?iantys nustatyti tinkamiausius, tik tiriamam atvejui skirtus prie?v??inius preparatus. Taip pat turi did?ti naujausi? vaist?, ypa? taikini? ar imunoterapini? preparat? prieinamumas. Deja, bet ?iandienos Lietuvoje gydytojai turi ?enkliai ma?esnes galimybes onkologiniams pacientams skirti naujausi? tikslin? gydym?, nei kitose ?alyse.
Rita Kup?inskait?. Nesutik?iau, kad v??io gydymo progresas yra l?tas. ?iuo metu did?iausios inovacijos medicinos srityje vyksta būtent onkologijoje. Daugiausia nauj? vaist? yra registruojama būtent ?i? susirgim? gydymui. Ai?ku, individualiu atveju, kai pacientui nustatomas onkologinis susirgimas ir susiduriama su ribotomis gydymo galimyb?mis, gali pasirodyti, kad progresas yra l?tas. Maty?iau problem? ne t?, kad progresas yra l?tas, bet kad nauj? inovatyvi? vaist? prieinamumas da?nai yra sud?tingas.
– Kokios informacijos pritrūksta, kad gydytojai gal?t? priimti taiklius sprendimus s?kmingam v??io gydymui?
Rita Kup?inskait?. Informacijos onkologams chemoterapeutams tikrai nepritrūksta, ?ia dirbantys ?mon?s nuolat atnaujina savo ?inias, be to darbas ?ioje srityje nebūt? ?manomas. Ta?iau da?nai klinikin?je praktikoje susiduriama su inovatyvi? vaist? prieinamumo problemomis.
Asta Kri?anauskien?. S?kmingas v??io gydymas priklauso nuo keli? itin svarbi? faktori?. Pirma – tai ankstyva diagnostika. Kuo anks?iau ir tiksliau diagnozuojama onkologin? liga, tuo grei?iau ir s?kmingiau ji pagydoma. Statistika rodo, kad pirmin?se, ankstyvose stadijose diagnozavus piktybinius solidinius navikus, 5-eri? ir daugiau met? i?gyvenamumo rodikliai yra keliolika, o neretai ir keliasde?imt kart? geresni, nei nusta?ius jau pa?engusi?, metastazavusi? lig?. Tod?l labai svarbu rūpintis savo sveikata, dalyvauti ankstyvos v??io diagnostikos patikros programose ar atlikti novatori?kus tyrimus, leid?ian?ius i? skystos biopsijos (kraujo m?ginio) nustatyti cirkuliuojan?ias v??ines l?steles.
Antra – nustatyti ne tik tiksli? diagnoz?, bet ir atlikti kuo daugiau kit? genetini?, molekulini?, imunohistochemini? ir kit? tyrim?. Pavyzd?iui atlikus detalius onkogenetinius tyrimus, nusta?ius naviko genetin? profil?, identifikavus mutacijas, kurios sietinos su galimu taikini? terapijos ar kitu gydymu, galima grei?iau, lengviau suvaldyti lig?. ?iais metais Lietuvoje, artimiausiu metu bus prad?ti kompensuoti onkogenetiniai tyrimai, leid?iantys nustatyti apie 20 onkogen? mutacijas. Tai d?iuginantis ?vykis, ta?iau neretai, tam, kad būt? nustatytas individualizuotas gydymas, reikia i?tirti kelis ?imtus (neretai 500–600) onkogen?, atlikti vis? eil? kit? genetini? tyrim?.
Adas Darinskas. Mano, kaip biologo, manymu, trūksta v??io individualizacijos, negalima ?iūr?ti ? navik? per t? pa?i? prizm?, netinka visiems tas pats gydymas, nes, kaip jau min?jau, navikai yra heterogeni?ki, o tas heterogeni?kumas yra labai svarbus norint teisingai suprasti v??io biologij? ir jo klast?. ?iomis dienomis jau turime v??io molekulin? diagnostik?, kuri tiems, kas supranta, tikrai gali atskleisti labai daug svarbios informacijos apie naviko biologines savybes, jautrum?, atsparum? ir galimus elgesio algoritmus. ?od?iu, kaip visada, trūksta informacijos.
– Kiek pasaulyje paplitusi praktika skirti ar koreguoti gydym? tik atlikus personalizuotus naviko genetinio profilio testus? Kaip tai atsiliepia gydymo kokybei?
Rita Kup?inskait?. Pasaulyje ir Lietuvoje molekulin? diagnostika yra labai svarbi onkologijos dalis, nes ji leid?ia nustatyti genetines mutacijas ir specifinius molekulinius ?ymenis, kurie padeda parinkti tinkam?, personalizuot? gydym?. Tai ypa? svarbu gydant tam tikras v??io formas, tokias kaip plau?i?, krūties ar storosios ?arnos v??ys ir kt., kur genetini? test? pagalba galima pasirinkti tikslin? terapij?, kuri padidina gydymo efektyvum? ir suma?ina ?alutin? poveik?. Ta?iau ?iuo metu molekuliniai tyrimai n?ra standartas visiems v??io tipams, nes kai kuriems navikams ?ie testai n?ra tiek svarbūs, nes jie nesukelia specifini? genetini? poky?i?, kuriuos galima taikyti kaip gydymo taikin?. Nepaisant to, molekulin? diagnostika vis labiau tampa svarbiu ?rankiu, individualizuojant gydym? kiekvienam pacientui.
Asta Kri?anauskien?. Praktika ?vairiose ?alyse skirtinga. Neseniai teko bendrauti su onkologais i? Vokietijos. Ten neveikiant pirmos eil?s standartiniam gydymui ir multidisciplininei gydytoj? komisijai pritarus, pacientui atliekami i?samūs personalizuoti tyrimai ir, remiantis j? rezultatais, gydymas individualizuojamas. Tai ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet s?kmingai pritaikius gydym? ger?ja bendra paciento gyvenimo kokyb?, ?mon?s gr??ta ? darbus ar u?siima ?prasta, m?gstama veikla, kurios negal?jo t?sti d?l blogos sveikatos būkl?s.
Adas Darinskas. Tai yra nauja paslauga, o jos taikymas kelia tam tikr? problem?. Vis? pirma reikia kelti klausim? – kas darys tyrim? ir kas j? skaitys. ?iuo metu darytoj? yra gyvas velnias, bet b?da ta, kad tai, k? jie padaro, ne visi moka suprasti, teisingai interpretuoti ir pritaikyti prakti?kai. Taip tuomet ateiname prie antros problemos – skaitytojo/vertintojo. Mat teisingai suprasti, kas ten para?yta, gali ne kiekvienas. Gerai, kad turime onkogenetikus, ta?iau j? n?ra daug, ir chemoterapeutai ne visada mato naud? kalb?tis su jais, ta?iau d?iugu, kad tas darbas jau vyksta. Manau, kad jau greitai jie ras bendr? kalb? ir ?i? problem? nebebus. Gydymo kokyb? Lietuvoje yra tikrai gera. Palyginus, kaip yra kitose ?alyse, mes esame labai pa?angūs, ta?iau diagnostika tikrai atsilieka, a? kalbu apie molekulin? v??io tyrim? (NGS analize).
– Koki? informacij?, taip reikaling? gydytojui, gali suteikti molekuliniai naviko tyrimai?
Rita Kup?inskait?. Molekuliniai naviko tyrimai suteikia gydytojui svarbi? informacij? apie genetines pa?aidas, kurios gali lemti naviko atsak? ? taikini? terapijas, atsparum? tam tikriems vaistams. Jie leid?ia geriau suprasti naviko biologij? ir jo elges?, kas gali prognozuoti ligos eig?. ?inodami ?ias savybes, gydytojai gali parinkti efektyviausi? ir individualizuot? gydym?. Tai padeda ne tik pagerinti gydymo rezultatus, bet ir suma?inti ?alutin? vaist? poveik? pacientui.
Asta Kri?anauskien?. ?ie tyrimai suteikia itin daug svarbios ir reikalingos informacijos gydan?iam gydytojui. Tai lyg kelrodis, rodantis teising? krypt? parenkant ir individualizuojant gydym?, minimalizuojant gydymo ?alutinius poveikius. Turbūt artimoje perspektyvoje onkologijoje tikslinio gydymo skyrimas tikrai nebus ?sivaizduojamas be ?i? personalizuot? tyrim?.
Adas Darinskas. V??in?s l?stel?s yra paciento nuosavos l?stel?s, tik pakitusios. Teigiama, jog tie pakitimai ir nulemia tai, kad jos nebepaklūsta bendrai organizmo tvarkai ir tiesiog nekontroliuojamai dauginasi. Nor??iau nepritarti ?itam teiginiui – jos turi savo dauginimosi ir pl?tros arba metastazavimo tvark?, kuri? mes dabar tik bandome suprasti. Taigi kai kuriais atvejais tie genetiniai pakitimai gali parodyti jautrum? tokiam chemoterapiniam vaistui, kuris n?ra numatytas to tipo v??iu sergan?io paciento gydyme. Ir kartais tokia informacija padeda gauti norim? klinikin? rezultat?.
– Kokia situacija ?iuo klausimu yra Lietuvoje?
Rita Kup?inskait?. ?iuo metu valstyb?s individualizuotam kompensuojamam gydymui reikalingi atskiri molekuliniai tyrimai yra atliekami jau kur? laik?, ypa? gydant tam tikras v??io formas, tokias kaip plau?i? ar krūties v??ys ir kt. Ta?iau problema kyla su platesniais molekuliniais tyrimais, kurie apima daugiau genetini? poky?i? ir ?ymen?. Tokie tyrimai yra sud?tingesni, brangesni ir reikalauja daugiau laiko. Iki ?iol pacientams tokius tyrimus buvo galima atlikti j? l??omis. Ta?iau remiantis LR SAM priimtu sprendimu nuo 2025 m. vasario 1 d. atsiranda galimyb? v??iu sergantiems pacientams atlikti platesnio spektro v??io molekulinius tyrimus valstyb?s l??omis.
Asta Kri?anauskien?. Lietuvoje personalizuoti i?samūs genetiniai tyrimai neretai pasiūlomi atlikti pacientams tik tuomet, kai i?semtos visos standartinio gydymo galimyb?s. Ta?iau net ir tokiais atvejais gauti individualizuoti sprendimai ne visad prieinami ar paprastai taikomi. Pasitaiko atvej?, kai sergan?iam asmeniui atliekamas i?samus tyrimas, bet nustatyti tinkami vaistai Lietuvoje n?ra registruoti arba neprieinami. Tod?l vienas svarbiausi? u?davini? yra didinti naujausi? vaist? prieinamum? Lietuvoje.
Adas Darinskas. Situacija gana gera, mes turime galyb? kompanij?, kurios gali suteikti taip vadinam? v??io sekoskaitos analiz? ir pateikti rekomendacijas gydymui. Problema yra pa?ios rekomendacijos, nes ne kiekviena kompanija suteikia pakankamai ai?k? analiz?s i?ai?kinim?, tod?l norint juo pilnai pasinaudoti, gydytojui reikia sugai?ti nema?ai laiko. Genetikui u?trukt?, manau, trumpiau, o jeigu dirbtu kartu, tai i?vis būt? gan?tinai greitai.
– Kod?l da?nas gydytojas net nepasiūlo, kad yra tokia galimyb?? Taip, suprantama, testai nekompensuojami ir nepigūs, bet kai kalba eina apie gyvyb?, kaina, sutikime, ne visada vaidina pagrindin? vaidmen?. Kaip ten bebūt?, ar pacientai neturi teis?s bent jau ?inoti apie tokias galimybes? Kita vertus, prie? kelet? met? vienas komercinis testas, galintis ?vertinti, ar pacientui apskritai tikslinga taikyti chemoterapij?, taip pat buvo mokamas, ta?iau v?liau j? imta kompensuoti. Visai tik?tina, kad taip gali nutikti ir su ?iais testais.
Rita Kup?inskait?. Iki ?iol i?pl?stiniai molekuliniai naviko tyrimai buvo atliekami pacient? l??omis. Pastaruoju metu informacijos apie juos yra gausu ir vargu, ar yra v??iu sergantis pacientas, kuris n?ra apie juos gird?j?s. Mes, onkologai chemoterapeutai, tikrai daug ?nekam ir diskutuojam apie gydymo galimybes su pacientais. Reikia suvokti, kad molekuliniai tyrimai turi būti atliekami, tuomet, kai j? reikia. Ir, kaip min?jau anks?iau, ?ie baziniai tyrimai bus prieinami visiems, o ne tik daliai, kurie gali u? tai susimok?ti.
Adas Darinskas. Kai turime taip vadinam? nemokam? medicin?, nereikia tik?tis, kad gydytojai ka?k? pasiūlys u? nemokamo krep?elio rib?, nes juos i? karto apkaltins komercija. Gydytojas ?iuo metu vos sp?ja pacientui i?ai?kinti esminius dalykus apie jo gydym?, k? jau ?ia kalb?ti apie papildomus testus. Sistema yra ?traukusi specialist? ? biurokratin? rutin?, pavertusi gydytoj? ra?tininku, tod?l neretu atveju ir gaunasi toks, saky?iau, pavir?utini?kas po?iūris ? pacient?.
Asta Kri?anauskien?. Taip, gydytojai laikosi standartini? patvirtint? procedūr? ir protokol?, o sud?tingi bei sud?tiniai tyrimai n?ra pigūs. Ta?iau did?jant tiriam?j? skai?iui, ?diegiant tokius tyrimus ? kasdien?, rutinin? praktik?, jie tikrai pigt?. Kaip jau min?jau, turime gra?i? prad?i? – kad ir nedidelio skai?iaus, bet svarbi? onkogen? sekoskaitos tyrim? kompensavim?, ?inoma, gaila, kad bus kompensuojami tik tie tyrimai, kurie bus atliekami Lietuvoje. Jei patvirtinta kompensavimo tvarka leist? kompensuoti ir tyrimus, atliekamus u?sienio laboratorijose, būt? didesn? konkurencija, tyrimai grei?iau pigt?.
– Kaip da?nai ?mon?s patys kreipiasi konsultacijos ar patarim?, kokius testus rinktis? J? pasirinkimas gan ?vairus, o ir kainos svyruoja nuo keli? ?imt? iki keli? tūkstan?i?. Net ir medikams neretai sunku suprasti, kuo jie skiriasi. Juolab, kad vieni daromi i? biopsin?s med?iagos, kitiems u?tenka tik kraujo. Vieni skirti diagnoz?s patikslinimui, kiti – gydymo steb?senai, atkry?io ankstyvai diagnostikai ir net personalizuot? peptid? vakcin? kūrimui.
Rita ta Kup?inskait?. Kaip min?jau, pacient? susidom?jimas molekuliniais tyrimais yra did?iulis ir konsultacij? metu aptariame ?iuos klausimus. Kad sulaukti rezultato, kurio tikimasi, labai svarbu atlikti tyrim? pasitarus su gydytoju onkologu chemoterapeutu. Specialistas tikrai parinks ir patars, koks tyrimas turi būti atliekamas ir i? kokios med?iagos (naviko (pirminio ar metastaz?s), kraujo).
Asta Kri?anauskien?. Taip, onkologine liga sergantys asmenys labai da?nai kreipiasi konsultacijos, patarim?, paai?kinim?. Tikrai nelengva susigaudyti, kok? test?, kokiu ligos etapu atlikti. Ie?kant individualizuoto gydymo galimybi?, tiksliausi ir i?samiausi tyrimai, kuomet tiriamas tiek kraujas, tiek naviko audinio (biopsin? ar pooperacin?) med?iaga, tokiais atvejais atliekama dauguma ?iuo metu atliekam? tyrim?, gauti rezultatai sugretinami ir did?iajai daliai tiriam? pacient? parenkamas individualizuotas gydymas. Kiti tyrimai, da?niausiai i? kraujo m?ginio, atliekami gydymo s?kmingumo ?vertinimui ar pacient?, esan?i? remisijoje, steb?senai. Tiksliausi tokie tyrimai, kuomet tiriamos ne tik cirkuliuojan?ios navikin?s l?stel?s, bet ir laisvai cirkuliuojanti naviko DNR. Aptikus laisvai cirkuliuojan?i? naviko DNR galima atlikti ir onkogen? sekoskait? nustatant mutacijas, kurios sietinos su gydymu. Tokiais atvejais galima nedelsiant koreguoti, keisti ar papildyti gydymo protokol? tiksliniais vaistais.
Adas Darinskas. Kaip jau min?jau anks?iau, testai tikrai skirtingi, bet j? principas yra tas pats. Ta?iau reik?t? ?sivertinti, kuris testo darytojas teikia daugiau subendrintos informacijos, nes ir man kartais reikia ilgai pas?d?ti prie jo, kad suprasti, kur ten ?uo pakastas. D?l med?iagos kilm?s tai a? kol kas būsiu konservatyvus – manau, kad biopsin? med?iaga vis tiek parodys daugiau informacijos negu mes tik?sim?s i?gaudyti i? cirkuliuojan?i? v??ini? l?steli? (CTC), taip vadinamos skystos biopsijos. Kalbant apie diagnostik?, tai man kol kas sunku ?vertinti, kiek tas CTC testas yra patikimas, net sveikas ?mogus gali tur?ti t? CTC, kurios nieko rimto nerodys. ?ia, matyt, gali būti ta pati b?da, kai COVID laikais naudojome PGR testus ir gaudavome pakankamai daug klaidingai teigiam? atsakym?. Na, bet gal ?iuo atveju geriau yra hiperdiagnostika negu jokios diagnostikos. Apibendrinant visa tai linkstu manyti, kad v??io biologijai suprasti ?ie testai tinkami, ta?iau diagnostikai ir progresavimui vien tik jais a? nepasikliau?iau.
– Ar yra koki? tyrim?, rodan?i?, kiek padid?ja gydymo efektyvumas taikant test? informacij??
Rita Kup?inskait?. Precizin?s medicinos, gr?stos molekuliniais tyrimais, at?jimas dramati?kai pakeit? pacient? sergan?i? onkologiniais susirgimais prognoz?. ?is progresas yra akivaizdus bendrai, bet ne visiems navikams jis yra vienodas. I?lieka navik?, kur progresas yra labai l?tas ir lū?is dar n?ra pasiektas.
Asta Kri?anauskien?. ? ?? klausim? gan sud?tinga atsakyti. Gydymo s?km? priklauso ne tik nuo tinkamai parinkt? medikament?, j? dozi?, bet ir nuo paties paciento sveikatos būkl?s. Ta?iau yra nema?ai tyrim?, klinikini? studij?, kuriose individualizuotas gydymas pritaikomas pacientams, sergantiems pa?engusios stadijos (III–IV) solidiniais piktybiniais navikais. Taikant individualizuot? gydym? did?iajai daugumai tiriam? pacient? liga suvaldoma, pasiekiama dalin? ar pilna remisija. Taip pat kai kuri? studij? i?vadose minima, kad geriausi variantai pasiekiami derinant taikini? ar imunoterapij? ir citotoksin? terapij?. Ta?iau norint individualizuoti gydym? reikia atlikti i?samius ir detalius genetinius, molekulinius, imunohistocheminius, imunocitocheminius, chemojautrumo ir kitus tyrimus.
– Kai kuriuose, pa?angesniuose ir brangesniuose testuose, gaunami atsakymai ne tik kokius vaistus, terapijas siūloma taikyti, bet ir tai, kiek jos procentine i?rai?ka bus veiksmingos. Pateikiami net būtent tam ?mogui veiksmingiausi papildai ir vaistai. Kiek ?i informacija patikima? Ar gydytojai, gav? j?, seka ?paraid?iui“ ar visgi derina su individualia paciento situacija ir savo klinikine praktika?
Rita Kup?inskait?. Brangesni tyrimai nebūtinai yra pa?angesni. Net ir ?ioje srityje rinkodara ir reklama vaidina nema?a vaidmen?. Ne visi tyrimai ir j? suteikiama informacija remiasi mokslu gr?stais tyrimais. Gydytojai onkologai yra specialistai, kurie puikiausiai geba atskirti ?pelus nuo grūd?“ ir remtis ta informacija, kuri yra naudinga pacientui. Tod?l bet kokiu atveju siūlome visada pasitarti su specialistu dar prie? atliekant tyrim? ir numatant, kokios informacijos i? tyrimo yra tikimasi.
Asta Kri?anauskien?. Taip, kai kuriuose pa?angiuose testuose ?traukti taip vadinami chemojautrumo tyrimai, kuomet i? skystos biopsijos m?ginio (kraujo m?ginio) i?skiriamos cirkuliuojan?ios navikin?s l?stel?s, jos paveikiamos standartin?mis chemopreparat? doz?mis ir stebimas vaist? poveikis l?stel?ms. Atlikus tok? tyrim?, gydytojui chemoterapeutui pateikiamas veiksming? vaist? s?ra?as su procentine i?rai?ka, t.y. kiek procent? l?steli? tirtas preparatas visi?kai sunaikino. Taip pat gali būti i?tiriamas ir alternatyvi? medicinini? preparat? (chemini? ar biologini? med?iag?) poveikis v??in?ms l?stel?ms. Atlikus tok? tyrim?, alternatyvūs medicininiai preparatai gali būti vartojami greta standartinio medikamentinio gydymo.
Adas Darinskas. D?l procentini? i?rai?k?, tai a? vertin?iau atsargiai, nes ten yra naudojamos statistin?s programos. Da?nai m?gstu remtis mūs? biofizikos d?stytojo ?od?iais: ?Yra melas, didelis melas ir statistika“. Taip, tinkantys vaistai bus nurodyti teisingai, ta?iau skai?ius a? vis tik kol kas ignoruo?iau.
D?l papildom? med?iag? naudojimo – ?ia dar sunkesnis klausimas, nes ne vienas ligonis yra susidūr?s su gydytojo pasakymu, kad chemoterapijos metu negalima naudoti joki? papild?. Ta?iau yra nema?ai duomen?, kad tam tikri papildai gali sustiprinti chemoterapijos poveik?, ma?inti jos toksi?kum?. Reikia tik daugiau dom?tis.
– Pacient? forumuose tenka skaityti ir apie tai, kad kai kurie valstybin?se gydymo ?staigose dirbantys onkologai atsisako koreguoti gydym? (net ir neveiksming?) pagal genetini? test? rezultatus. Ar tai gali būti susij? su grie?tu protokol? laikymusi ar labiau su v?lavimu ?engti ateities medicinos keliu? Ar gydytojams rengiami kokie mokymai apie tai?
Rita Kup?inskait?. Kiekvienas pacientas yra individualus ir jam pritaikomas gydymas individualiai profesionalaus gydytojo onkologo chemoterapeuto. Tod?l komentuoti konkre?ius atvejus i? informacijos forumuose yra labai sud?tinga.
Asta Kri?anauskien?. Taip, ne visi onkologai atsi?velgia ? onkogenetini? tyrim? rezultatus. Neabejoju, kad kiekvieno onkologo pagrindinis tikslas yra pad?ti pacientui susidoroti ar kovoti su liga, ta?iau neretai tai priklauso nuo onkologo ?ini?, po?iūrio ? situacij?. Taip pat, kaip jau buvo kalb?ta, onkologai vadovaujasi protokolais, gair?mis, o i?band?ius gair?se rekomenduojamus ir Lietuvoje prieinamus medicininius preparatus, nebesiūlo pacientui jokio sprendimo, nors sprendimai, nauji vaistai, nauji gydymo protokolai jau yra i?bandyti ir siūlomi kitose pasaulio ?alyse.
Mokym? niekada nebūna per daug, ypa? onkologijos srityje, kur viskas taip greit kinta ir tobul?ja. D?l dideli? darbo krūvi?, laiko stokos ar kalbos barjer?, ne visi gydytojai atnaujina savo ?inias. Mokym? neabejotinai trūksta, nors kartais būna paradoksalios situacijos, kuomet organizuojant prezentacijas, paskaitas, pakvie?iant auk?to lygio, daug ?ini? ir patirties turin?ius specialistus i? tyrimus atliekan?i? kompanij?, gydytoj? dalyvavimas būna labai menkas. Turbūt noras tobul?ti, mokytis, keistis ir keisti yra labai individualus ir priklauso nuo kiekvieno gydytojo asmeni?kai, tad Lietuvoje tikrai turime puiki?, besidomin?i?, besimokan?i? ir nuolat tobul?jan?i? specialist?, bet turime ir gydytoj?, kurie vadovaujasi tik protokolais.
Adas Darinskas. ?inau pasaulyje kelis priva?ius onkologijos centrus, kur gydytojai turi galimyb? taikyti chemoterapijas pagal ideal? pacientui plan?, ir j? rezultatai daug geresni negu mūs?. Jie atsi?velgia ? naviko biologij?, paciento imunin?s sistemos status? ir eil? kit? parametr?. Pavyzd?iui, kai kurias ypatingai toksi?kas chemoterapijas jie la?ina nakt?, atsi?velgiant ? organizmo cirkadinius ritmus, taip padidina j? efektyvum? ir leid?ia suma?inti jos dozes. Ta?iau tam reikia sugai?ti daug laiko, kad suprasti, kaip tai veikia. Lietuvoje chemoterapinis gydymas gali būti taikomas tik 3-io lygio valstybin?se gydymo ?staigose.
– Ar yra situacij? ir būkli?, kai atliktas testas i? esm?s gali pagelb?ti skiriant gydym?, ir toki?, kai jo atlikimas nebūtinas ir neduos ap?iuopiamos naudos?
Rita Kup?inskait?. V??io genomini? tyrim? nauda priklauso nuo situacijos. Jie ypa? naudingi, kai reikia nustatyti naviko genetinius poky?ius, o naviko med?iagos yra ma?ai atlikti atskirus tyrimus, pavyzd?iui, mutacijas (EGFR, ALK, BRAF), kurios leid?ia skirti tikslin? terapij?. Ta?iau kai kuriais atvejais, pavyzd?iui, ankstyvose stadijose ar navikams, kuriuose retai aptinkami reik?mingi genetiniai poky?iai, genomini? tyrim? nauda gali būti ribota. Standartiniais metodais pagr?stais atvejais, kai gydymas yra ai?kus ir efektyvus, ?ie tyrimai da?niausiai neatliekami. Tod?l genomini? tyrim? poreikis vertinamas individualiai, atsi?velgiant ? naviko biologij? ir gydymo tikslus.
Asta Kri?anauskien?. Kadangi v??ys yra kompleksin? liga, situacij? būna tikrai ?vairi?. Kai kuriais atvejais ?standartinis“ atvejis, kurio gydymas da?nu atveju yra standartinis ir ai?kus, gali pakrypti netik?ta linkme, nepasiduoti gydymui, progresuoti. O būna ir taip, kad blogai diferencijuoti auk?to piktybi?kumo navikai, kuri? gydymas neretai komplikuotas, o pacient? i?gyvenimo rodikliai ?emi, gana lengvai ?veikiami. Taigi, atliekami kompleksiniai, sud?tiniai tyrimai visuomet yra reikalingi ir reik?mingi. Taip, tyrim? rezultatai ne visuomet būna d?iuginantys. Yra toki? atvej?, kuomet net ir atlikus sud?tinius tyrimus, pacientui nebūna pasiūlomos jokios veiksmingos gydymo galimyb?s, bet yra ir toki? atvej?, kai pacientui, sergan?iam pa?engusios stadijos, greitai metastazuojan?iu ir ? taikom? gydym? (gydymus) nereaguojan?iu v??iu, kuomet gydytojai joki? gydymo galimybi? nebesiūlo, bet atlikti tyrimai rodo tam tikrus potencialiai veiksmingus preparatus ir prad?jus taikyti rekomenduojam? gydym? liga s?kmingai suvaldoma.
Adas Darinskas. Tikrai yra, esame tur?j? savo klinikoje ne vien? atvej?, kai sekoskaitos tyrimas tikrai pad?jo ligoniui pasijusti geriau ir gyventi ilgiau.
– Kaip manote, kada Lietuvoje galime tik?tis prover?io personalizuoto v??io gydyme?
Rita Kup?inskait?. Personalizuotas v??io gydymas jau yra taikomas Lietuvoje. Ir procesas vystosi labai spar?iai. Ai?ku, nor?t?si, kad inovatyvūs vaistai grei?iau ateit? ? klinikin? praktik?, ta?iau nepasteb?ti pa?angos, kuri vyksta, būt? tikrai neteisinga.
Asta Kri?anauskien?. Ne?inau kod?l, bet daug proces? Lietuvoje vyksta l??iau nei kitose ?alyse, tad ir personalizuotos medicinos srityje greito prover?io tik?tis turbūt nereik?t?. Ta?iau neabejotinai judame tinkama linkme, vis daugiau d?mesio skiriama ?iai temai ir sri?iai, turime tikrai auk?tos kvalifikacijos specialistus, kuriuos dr?siai galime vadinti personalizuotos medicinos v?liavne?iais, o taip pat turime ir itin aktyvi? ir profesionali? onkologinius pacientus atstovaujan?i? organizacij?. Reikia daugiau iniciatyv?, diskusij?, bendradarbiavimo, vie?inimo ir, turbūt, politin?s valios tam, kad būt? priimti svarbūs ir savalaikiai sprendimai.