?ios Au?vico pri?iūr?tojos ?iaurumas netur?jo rib?: gr??usi i? ?udyni? gal?davo s?sti prie pianino ir visi?kai atsiduoti muzikos garsams

Pasaulyje, kuriame pagerbtos dar ne visos aukos, ra?yti apie budelius ir budeles sud?tinga ir rizikinga. Vis d?lto nesistengdami suprasti, kas pa?adina tamsiausi? kiekvieno i? mūs? prad?, rizikuojame taip ir nepasimokyti i? istorijos. Muzikant? Susan J. Eischeid taip pat pirmiausia atidav? pagarb? aukoms – i?leido knyg? apie Au?vico-Birkenau koncentracijos stovykl? i?gyvenusi? prancūz? pianist?, kompozitor? ir kabareto daininink? Fani? Fénelon. Sulaukusios garbaus am?iaus Fanios atsiminimai ?Playing for Time“ buvo perkelti ? ekran? (Fani? vaidino genialioji Vanessa Redgrave). Ir pasaulis i?girdo apie nereg?t? muzikos kolektyv? – Au?vico-Birkenau koncentracijos stovyklos moter? orkestr? bei jo ?kūr?j?, glob?j? ir naikintoj?, stovyklos vyriausi?j? pri?iūr?toj? Mari? Mandl, kuri? filme ?kūnija ?viesiaplauk? Shirley Knight.

Kitaip nei da?nai minimos garsiosios naci? ?udik?s Irma Grese ar Ilse Koch, Mandl ilgai buvo ?inoma tik Holokausto istorijos ir – netik?tai – to laikotarpio muzikos tyrin?tojams. Nors būtent ji i?ugd? Irm? Grese, v?liau tapusi? pagrindine Au?vico pri?iūr?toja. Savo ruo?tu pir?tines, knyg? vir?elius ir lemp? gaubtus i? ?mogaus odos vertinusi Ilse Koch karjer? padar? per santuok?. Buchenvaldo ir Majdaneko koncentracijos stovykl? komendanto Karlo Kocho ?mona, be kita ko, jaunyst?je dirbusi bibliotekininke, neu??m? oficiali? pareig? – nors tai n? kiek nekliud? jai spardyti kalinius batais, lupti rimbu ar pjudyti ?unimis. Mandl prasimu?? savo pastangomis, uolumu ir i?skirtiniu, kai kuri? liudijimu – apgalvotu, o ne vidinio poreikio nulemtu, ?iaurumu.

Ji net nebuvo vokiet? – gim? ma?ame Austrijos miestelyje, kuriame iki ?iol gyvena jos gimina?iai. Atsiliepusi ? skelbim?, ie?kant? darbuotoj? ? Lichtenburgo asocialaus elgesio ir sunkiai aukl?jam? moter? stovykl? (naci? eufemizmas tiko ir politin?ms ar tik?jimo kalin?ms apibūdinti), dvide?imt ?e?eri? Maria Mandl greitai kilo karjeros laiptais. Kol galiausiai pasiek? vir?ūn? – tapo Oberaufseherin, vyriausi?ja Ravensbriuko, o v?liau – Au?vico-Birkenau mirties stovyklos pri?iūr?toja.

Sud?tingoje Vokietijos hierarchijoje ?is rangas beveik prilygo SS karininkui (ta?iau moterys jokiu būdu negal?jo ?sakin?ti esesininkams); vyriausioji pri?iūr?toja vald? pavaldines ir lengva ranka l?m? kalini? gyvenim? ir mirt?. ?i retai kada būdavo lengva – prie? mirtin? ?ūv? ar kelion? ? duj? kamer? laukdavo ?mantrus pa?eminimas ir kan?ios. Jaunoji Mandl su malonumu vie?ai i?statydavo kalines pa?eid?iamomis pozomis ir nurodydavo vyrams, kaip skusti kūno plaukus... Knygoje net cituojamas i?likusios kalin?s nugirstas vyriausiosios pri?iūr?tojos skundas, kaip jai atsibodusios tos nuogal?s.

I? kolegi? Maria Mandl i?siskyr? ne tiek ?iaurumu – kaip ?ia i?rinksi nugal?toj?, i?tvirkimu – apie kelis meilu?ius karininkus ?nek?jo visa stovykla ar kilme – dauguma pri?iūr?toj? buvo kilusios i? dor? ?eim?, kai kurios tur?jo medicinin? i?silavinim?. Pati Maria svajojo tapti slaugytoja – arba bent tarnauti kriminalin?je policijoje, kaip d?d?, bet jos akyse besikurianti Tre?iojo reicho mirties stovykl? sistema atv?r? didesnes galimybes.

Skamba ne?tik?tinai, bet vienuolyno mokykl? baigusi koncentracijos stovyklos valdov?, kruvinoji Maria, savo rankomis dau?iusi moteris lazda, tur?jo auksines rankas. Jau pati kal?dama Lenkijoje i? antklod?s atrai?? pasiuvo kostium?l? kameros draugei, jaukiai apstat? savo namus ?alia Au?vico – laisv? naudotis kalini? daikt? sand?liu atv?r? dideles galimybes. M?gavosi ?ampanu, puikiai jodin?jo – liudytojos prisimin?, kad prie baltos palaidin?s prisisegusi ro?? i? SS sod? vyriausioji pri?iūr?toja atrod? tikra amazon?. Po kiekvienos egzekucijos ji dar?si lyg gra?esn?. O gr??usi i? ?udyni? gal?davo s?sti prie pianino ir visi?kai atsiduoti muzikos garsams. Maria Mandl dievino muzik?.

Liudytoj? prisiminimais, m?gstamiausias pri?iūr?tojos kūrinys buvo Schumanno ?Svajon?“, da?nai skamb?jusi i?kart po ?udyni? – sukre?ianti prie?prie?a tarp muzikos gro?io ir akimirkos siaubo. Pana?iu siurrealistiniu akibrok?tu tapo lempel?mis mirksinti eglut? stovyklos gatv?je, pro kuri? kasdien eidavo i?sekusios kalin?s. Kal?d? dien? prie eglut?s vis? akivaizdoje buvo mirtinai sumu?ta rom? mergait?, band?iusi pab?gti i? stovyklos...

?inoma, sukurti pirm? ir vienintel? moter? orkestr? visoje koncentracijos stovykl? sistemoje Mari? paskatino ne tik aistra muzikos garsams. Au?vice jau veik? vyr? muzikos kolektyvai, atliekantys ?vairias u?duotis: sekmadienio koncertuose jie linksmindavo esesininkus, i?lyd?davo ? darbo viet? ?ygiuojan?ius kalini? būrius. Kartais net ramindavo naujai atgabentus ?mones, kad nekilt? mai?tas ar sumai?tis. Vyrai pakluso Marios konkurentui – SS haupt?turmfiureriui Franzui H?ssleriui. Moter? kolektyvas tapo jos kūriniu – ne tik d?iuginan?iu klaus?, bet ir padedan?iu ?gyvendinti ambicijas.

Muzikos kolektyvas, kuriam vadovavo garsi smuikinink? ir dirigent? Alma Rosé, 1943–?j? liep? ? Au?vic? atve?ta ?ymaus smuikininko Arnoldo Rosé dukra ir Gustavo Mahlerio dukter??ia, gyvavo beveik por? met?. O galiausiai, paskutin?mis Au?vico stovyklos dienomis, buvo sunaikintas Mandl valia. Ji apskritai m?gdavo globoti pasmerktuosius, ypa? – vaikus, suteikdama vilt? i?sigelb?ti. Kai ?iaurus ?aidimas nusibosdavo, nelaim?lis keliaudavo ? duj? kamer?... Paskutin? kolektyvo dien? muzikant?s ?yd?s buvo i?si?stos ? Bergen-Belseno koncentracijos stovykl?. Arij? kilm?s moterys – mirties stovyklose netrūko ir toki? – perkeltos ? atlaisvint? vyr? barak?. Alma Rosé ?ios baisios akimirkos nesulauk? – kiek anks?iau mir? savo mirtimi, vos trisde?imt a?tuoneri?. Sakoma, dirigent? apverk? net pri?iūr?tojos.

Sunku pasakyti, kas apverk? por? met? vyresn? Mari? Mandl. Gyvenimo ir mirties valdov?, kaip j? pramin? dar Ravensbriuke, buvo pakarta 1948 met? sausio 24–?j? Krokuvoje, Montelupi? kal?jime (artimieji – t?vas ir sesuo, apie mirties bausm? su?inojo jau gerokai po karo). Lenkijos Auk??iausiasis Liaudies Teismas pripa?ino j? prisid?jus prie pus?s milijono kalini? moter? nu?udymo. Tarp jos auk? buvo oland? gimnast?, olimpin? ?empion? Estella Agsteribbe bei prancūz? prozinink? Irène Némirovsky. Kelios i?gyvenusios orkestrant?s (muzikant?s vieta gerokai padidino ?i? tikimyb?) steb?jo teismo proces? ir net u?kalbino buvusi? visagal? Au?vico-Birkenau ?eiminink?. Savaip simboli?ka, kad ?i moteris n? neturi kapo, kaip ir daugelis jos auk? – po mirties buvusios Au?vico karalien?s kūnas buvo perduotas studentams medikams.

Pateikiame knygos i?trauk?

39 skyrius

?Nepad?jo jokia malda“

I?si?ad?t u?uojautos aklos ?ionai yra doryb?.¹

Neken?iu tav?s i? visos ?irdies! Galbūt kada nors... atkelsiu ker?to vartus. Tik ne?inau, u? k? pirmiau ker?yti: u? tai, kad tu buvai ?v?ris, ar u? tai, kad a? t? ?v?r? maitinau savo silpnybe ir bailumu.

Tapusi vyriausi?ja pri?iūr?toja, Maria nebejaut? jokio gailes?io ar atjautos. Jei atrinkta ? 25-?j? barak? moteris nepaeidavo, Mandl liepdavo dirban?ioms kalin?ms suri?ti jai rankas ir vilkti ?eme. Ji taip pat su malonumu steb?davo, kaip moterys i? 25-ojo barako būdavo vejamos ? sunkve?imius, ve?an?ius ? duj? kameras, arba pati prisid?davo prie proceso.

Maria Zumańska teisme liudijo, kad Mandl stov?davo atsir?musi koja ? laiptus, kuriais kalin?s kop? ? sunkve?imius. Rūkydama ji abejingai steb?jo, kaip grūda gyv?j? krovin?.

?Tos kalin?s smirdi!“ – kart? ?alia stov?jusiam esesininkui pa?aipiai tarstel?jo Mandl. Po did?iul?s atrankos daug moter? i? 25-ojo barako buvo nunuodytos dujomis. V?liau viena kalin? i? darbo būrio atsimin?, kad ??engusi pro vartus prasilenk? su laimingais Mandl ir H?ssleriu. ?Taip joms ir teikia“, – i?sitar? ji savo palydovui.

Per visas atrankas Mandl lyg negird?davo kalini? ?auksm?. Buvusi kalin? Wanda Marossanyi pavadino j? nepalenkiama. Ji nepaisydavo nei maldavim?, nei pra?ym?.

Mandl pasmerkdavo kalines mir?iai d?l menkiausi? prie?as?i? – nubrozdinto kulno, nu?alusio pir?to. Vyresnio am?iaus, silpnos moterys netur?jo joki? galimybi?. Pirtyje dirbusi Zofia Czerwińska prisimin? 1943 m. gruod?io m?nesio ?vyk?: ?Savo akimis ma?iau, kaip Mandl dalyvavo atrankose. Mūv?dama baltas pir?tines ji lazda badydavo pūvan?ias kalini? ?aizdas ar pūlinius, o Mengel? priimdavo galutin? sprendim?. T? kart? atrinko 3000 moter?.“

Kelios liudytojos min?jo itin ?iauri? atrank?, kai ? mirt? buvo pasi?sta daug sveik? ir jaun? kalini?. Barbara Ibolya Pozimska teisme liudijo:

?Vien? 1942 m. rudens sekmadien? – tikslios datos nepamenu, prie? pat vakarin? patikrinim? – staiga pasirod? Mandl su ?unimi ir nurod? visoms i?sirikiuoti kieme. Kai kurios kalin?s pajuto ka?k? blogo. Mudvi su bi?iule pasisl?p?me apatiniame gulte ir i? prad?i? gird?jome kalini? riksmus. [Gird?jome] Mari? Mandl, esesininkus, ?un? lojim?. Slapta dirstel?jome pro lang?: Mandl neskai?iavo kalini?, kaip ?prasta. ?siutusi ji ty?iojosi i? moter?.

?virk?dama stipri? [srov?] i? ?arnos ji stūm? silpn?sias ir tas, kurios nesilaik? ant koj?, tod?l negal?jo jud?ti. Jas met? ? ?alia stovin?ius sunkve?imius, kalin?s ?auk?, band? prie?intis. Ta?iau Maria Mandl ir esesininkai su ?autuvais tal?ydami stūm? kalines ? automobilius. Taip pat siund? jas ?unimis. Puikiai ma?iau, kaip ?unys puol?, i?kando m?sos gabalus. Buvo apie 800 kalini?, beveik visos jaunos, nuo 16 iki 25 met?, tarp j? – daug sveik?, stipri?, darbing? mergin?. Maria Mandl visas jas sugrūdo ? sunkve?imius ir i?ve?? ? duj? kameras. Likome tik mudvi su drauge.“

Toks ?iaurumas kartais papiktindavo net esesininkus. Rudolfo H?sso teismo liudytoja Maria Stromberger atkartojo esesininko Riegenhageno, tuo metu vadovavusio dezinfekcijos ir dezinsekcijos skyriui, pasakojim?:

?1943 m. ?iem? ? Birkenau i? Pary?iaus buvo atgabenta 800 moter?. Mandl nurodymu jos kelias savaites praleido ?altame, lediniame barake. Galiausiai joms buvo ?sakyta dalyvauti atrankoje, kad pasirodyt?, kurios i? j? gali dirbti. Atranka vyko taip: moterys tur?jo stov?ti atgr??usios nugar?, o Mandl spirdavo joms ?emiau juosmens. Jei i? bado nusilpusios kalin?s atlaikydavo spyr? ir neparkrisdavo, būdavo pripa??stamos tinkamomis. Parkritusias i?gabendavo ? duj? kameras.“

Riegenhagenas su kolega papriekai?tavo Mariai d?l tokio elgesio. Kai v?liau ji pasiskund? H?ssui, tas i?sikviet? Riegenhagen? ir parei?k?, kad Frau Mandl Berlyne turi ger? vard? ir puikiai dirba stovykloje, tad abu tur?t? nedelsdami jos atsipra?yti. Labai greitai Riegenhagenas buvo perkeltas.

41 skyrius

Orkestras

Tarp ?altakrauj? ?udik? esesinink? stovykloje buvo ir toki?, kurie m?go g?les, ?uniukus ir pana?ius dalykus. Tai nekliud? ?udyti niekuo d?t? ?moni?. Maria Mandl m?go klausytis muzikos, tod?l globojo orkestr?.

Daugelis ?altini? kiek perdeda – es? muzika k?l? i?sekusi? kalini? dvasi?, suteik? j?g? i?gyventi. Kit? nuomone, muzika veik? visi?kai prie?ingai – ?lugd? nelaim?lius ir prisid?jo prie ankstyvos mirties. A? pritariu ?iai nuomonei.

Prisimenu stovyklos orkestr?, kuris buvo vilties simbolis.

Kaip prilygti pasipūt?liams esesininkams? Net eidama i?svajotas vyriausiosios pri?iūr?tojos pareigas, Mandl vis tiek buvo pavaldi ?emesn? rang? u?iman?iam Franzui H?ssleriui. Ir jai kilo mintis ?kurti moter? orkestr?.

Atvykusi ? stovykl?, Maria nustebo, kad tiek Au?vice I, tiek Au?vice II-Birkenau veikia vyr? orkestrai ir muzikos kolektyvai, atliekantys ?vairias u?duotis. Sekmadienio koncertuose jie linksmindavo esesininkus; i?lyd?davo ? darbo viet? ?ygiuojan?ius kalini? būrius. Kartais net ramindavo naujai atgabentus ?mones – es?, viskas ?ia kaip ?prasta. Be to, orkestrai suteik? muzikantams galimyb? i?gyventi, o pasirodymai leisdavo likimo draugams akimirk? atsikv?pti.

Franzas H?ssleris i? karto ?vertino Marios sumanymo galimybes ir vert?. Jis pasirūpino dokumentais ir pad?jo gauti auk?tesni? vadov? leidim?. Stovyklos komendantas H?ssas palaimino pra?ym? ir 1943 m. baland?io pabaigoje Mandl ir H?ssleris ?m?si darbo.

Prasid?jo muzikan?i? atranka i? kalini?. Instrumentai ir natos buvo paimti i? vyr? stovyklos ir i? naujai atvykstan?i?j?. Moterims leista tartis su vyrais muzikantais.

Pirma dirigent? tapo kalin? Zofia Czajkowska – pasak gand?, ne d?l i?skirtini? muzikini? gabum?, o d?l pavard?s, primenan?ios gars?j? kompozitori?. Czajkowska buvo ypatinga Birkenau kalin?, senbuv?, i?gyvenusi nuo pirm?j? stovyklos dien?. Muzikini? gabum? stok? moteris atsv?r? valdingumu ir organizaciniais ?gūd?iais. ?Ji palaikydavo drausm? riksmais, ?auksmais ir keiksmais. ?is veiksmingas būdas pad?jo apsisaugoti nuo pri?iūr?toj? priekabiavimo. Nevogdavo i? moter?, kelioms net pad?jo i?gyventi u?merkdama akis ? papildom? veikl? ar sl?pdama ligas. Barako seniūn? Zofia Czajkowska i?liko tikras ?mogus“, – ra?? atsiminim? knygoje Helena Dunicz-Niwińska.

I? prad?i? koncertai skamb?jo gana padrikai, o muzikant?s grojo toli gra?u ne tobulai. Dauguma j? buvo jaunos, stokojo muzikin?s patirties, ta?iau labai d?iaug?si galimybe i?vengti kit? sunki? darb?.

V?liau Helena Tichauer prisimin?, kad vadovaujamos Czajkowskos orkestrant?s negal?jo did?iuotis savo grojimu: ?Mūs? pasirodymus gal?jai pavadinti Katzenmusik (ka?i? koncertais). Labai steng?m?s, bet buvome tik aklos atlik?jos, paklūstan?ios vadov?s nurodymams.“ Jai pritar? ir Margot Větrovcóvà, gird?jusi tik susikūrusio orkestro koncert?. Jos ?od?iais tariant, Czajkowskos vadovaujamas kolektyvas skamb?jo klaikiai.

? orkestr? paskirtos moterys netur?jo joki? kit? pareig? (svajoni? darbas Au?vice). Mandl suprato, kad jos kaip ?manydamos stengsis ?rodyti savo vert?. Prie?ingu atveju orkestras bus sunaikintas.

***

42 skyrius

Viltis

Vilties suteik? garsi smuikinink? ir dirigent? Alma Rosé, 1943 m. liep? ? Au?vic? deportuota ?ymaus smuikininko Arnoldo Rosé dukra ir Gustavo Mahlerio dukter??ia.

Vos atvykusi Alma buvo paskirta ? 10-?j? barak? pagrindin?je Au?vico I stovykloje. Dviej? auk?t? plytiniame pastate buvo laikomos 395 ?yd?s, skirtos medicininiams eksperimentams. Viena jo pus? i??jo ? 11-?j? mirties barak? ir egzekucij? kiem?, kur buvo su?audyta daugyb? kalini?. 10-?j? barak? ir jo veikl? pri?iūr?jo Birkenau ra?tin?, pavaldi Mandl.

Su?inojusi ties? apie 10-?j? barak? ir manydama, kad jos dienos suskai?iuotos, Alma papra?? leisti paskutin? kart? pagroti smuiku. Pri?iūr?toja Magda perdav? ?? pra?ym? ? Birkenau ra?tin? – Alma Rosé Au?vice, pra?o smuiko.

Naujiena nud?iugino ir ra?tin?s darbuotojas, ir orkestrantes. Tarp gyvenimo ir mirties svyruojan?ioms kalin?ms patyrusios muzikant?s pasirodymas suteik? vilties.

Alma gavo smuik? ir jau t? pat? vakar? sureng? koncert? 10-ajame barake. Bent trumpam pab?gusios nuo tikrov?s moterys buvo su?av?tos. Koncertai t?s?si, prie j? prisid?jo kitos atlik?jos ir ?ok?jos, netrukus ? juos atkreip? d?mes? esesinink?s. Maria, kuriai buvo prane?ta apie Alm?, apsilank? viename i? vakar? ir pasirūpino, kad ji būt? perkelta ? Birkenau.

Paskirti ?yd? kilm?s muzikant? ? tokias svarbias pareigas buvo pavojinga, taigi Mandl perra?? dokumentus: i? Olandijos ?yd?s Alma tapo Mischlinge (mai?yta ?yd?) ir tur?jo vadintis mergautine Rosé pavarde. Taip Alma tapo orkestro dirigente.

***

43 skyrius

Alma

Joks dirigentas n?ra susidūr?s su sunkesne u?duotimi.

Be abejon?s, Alma Rosé pavert? moter? orkestr? tvirtu, darniu muzikiniu kolektyvu. Suburti meno ansambl? i? jaun? muzikan?i?, kuri? am?ius vidurkis siek? vos devyniolika ir kurios stokojo formalaus i?silavinimo, atrod? ne?tik?tinai sunki u?duotis. Pati Alma ? Au?vic? pateko trisde?imt ?e?eri?. Tvirta valia ir grie?ta drausm? pad?jo jai i? ?i? mergin? i?ugdyti tikr? orkestr?.

Atvykus Almai kolektyvas padid?jo iki 45–50 atlik?j?. Instrumentai buvo itin margi: smuikai, violon?el?, kontrabosas, gitara, mandolina, fleitos, akordeonai, būgnas, cimbolai, 2 pianist?s ir 6 vokalist?s.

Orkestrui buvo paskirtas nuolatinis barakas su pilkomis lentomis apkaltomis sienomis; ant plik? laid? kabojo elektros lemput?s. Priekyje – repeticij? sal?, gale – lovos. Repeticij? sal?s grindys buvo medin?s – reta prabanga. Higienos s?lygos buvo kur kas geresn?s nei likusioje stovykloje: moterys gal?jo kasdien praustis ir palaikyti ?var?.

Maria Mandl ?sak?, kad orkestrant?s būt? geriau maitinamos ir atleid?iamos nuo ?iauri? lauko patikrinim? – didelis privalumas. Taip pat nurod? pastatyti barake krosn?, kad instrumentai būt? tinkamai laikomi, parūpino patalyn? ir stal?, prie kurio muzikant?s gal?jo valgyti. Kaip v?liau pa?ym?jo Zofia Cykowiak, tai buvo tikra prabanga!

?Kai Alma prad?jo vadovauti, viskas pasikeit? ? gera. Ji buvo nuostabi muzikant? ir tikra meninink?. Sugeb?davo pasirinkti programas, kurios patiko klausytojams ir atitiko mūs? geb?jimus“, – prisimin? Margo Větrovcóvà.

Vis? nuostabai, naci? pareigūnai ? nauj?j? dirigent? prad?jo kreiptis ponia Alma (Frau Alma) – negird?ta pagarba. Netrukus Mandl u?suko ? muziki? barak? – pasiteirauti, kaip sekasi burti muzikantes. ?nek?jo ?velniai, kaip reta ramiai, ?ypsodamasi.

Po keli? savai?i? orkestro meistri?kumas smarkiai pager?jo ir patenkinta Mandl lengviau atsiduso. Tobulindama kolektyv? Alma ?gyvendino kelet? prie?taring? sprendim?: pavyzd?iui, pakeit? dal? Czajkowskos laik? muzikan?i? labiau patyrusiomis ?yd? kilm?s atlik?jomis. Orkestras buvo saugi prieb?ga, ????tod?l dirigent? rado ?ioms moterims ra?tininki? ar nat? kopijuotoj? pareigas.

Be ?prast? vokie?i? m?gstam? melodij? ir mar??, Rosé pa?vairino repertuar? sud?tingesn?mis operomis ir simfonijomis. Kaip smuikinink? virtuoz?, ?trauk? ir kūrini?, skirt? smuikui ir orkestrui.

Vokie?i? karininkai da?nai u?sukdavo ? muziki? barak? per repeticijas pasiklausyti, kaip groja Alma. Patenkinti jie atsivesdavo sve?i? ir did?iuodavosi moter? orkestru, ypa? tokio lygio smuikininke. Zofia Cykowiak atsimin?, kad po s?kming? koncert?, kurie patikdavo vokie?iams, atlik?jos gaudavo papildom? ?auk?t? marmelado ar kepen? de?ros.

Alma puikiai suvok? ?ios prabangos kain?. Nuo ma?ens būdama atsidavusi ir darb?ti muzikant?, Au?vice ji dar labiau steng?si. Reikalavo i? jaun?j? atlik?j? ilg? repeticij? valand? ir visi?ko atsidavimo, nepakent? n? menkiausio aplaidumo. Dien? diriguodavo orkestro repeticijomis, vakarais pati mokydavosi solinius kūrinius, o naktimis ra?ydavo muzik? visam orkestrui.

Moter? orkestras prad?jo rengti nuolatinius sekmadienio popiet?s koncertus prie dezinsekcijos barako, arba pirties, tarp vyr? ir moter? stovykl?. Ypa? prastu oru koncertai vykdavo pastato viduje. Sekmadieniais beveik visi esesininkai būdavo laisvi nuo tarnybos, o daugumai kalini? nereik?davo dirbti priverstini? darb?.

Koncertas trukdavo 2–3 valandas, k?des ir stovus muzikant?s atsine?davo i? savo barako. Mandl pasirūpino, kad merginos vilk?t? ypatingus koncertinius drabu?ius: tamsiai m?lynus sijonus, baltas palaidines, juodas kojines, pilkai ir m?lynai dry?uotus ?varkus i? stovyklos med?iagos ir pilk?vas skareles. Nor?dama, kad moterys atrodyt? gra?ios, leido auginti plaukus.

Esesininkai ?sitaisydavo pirmose eil?se, kartais būdavo pakvie?iami ir rinktin?s pareigūnai i? kit? stovyklos dali?. Muzikant?s i?dalydavo pa?i? pagamintas program?les. U? esesinink? ant suol? s?d?davo vadinamosios privilegijuotosios kalin?s, toliau stov?jo pilkoji mas? – likusios moterys.

Klausytojai elgdavosi ?vairiai. Kartais esesininkai klausydavosi ?vytin?iais veidais, bet da?nai kildavo triuk?mas – esesinink?s ?neku?iuodavosi, juokdavosi, vaik?tin?davo, o kalin?s niūniuodavo pagal muzik?. Esesininkai po pasirodymo ploti draud?.

?Dirigent?, jauna vokiet?, kart? atsigr??? ? publik? ir papra?? tylos. Ir voki?kai pridūr?: orkestrant?s i? ?irdies stengiasi perteikti muzikos gro??, o kalbos sal?je jas labai trikdo“, – prisimin? buvusi kalin? Alina D?browska.

Mandl da?niausiai ?d?miai klausydavosi, ta?iau kaip ir kiti esesininkai nesivar?ydavo kritikuoti pasirodym?. Katarina Grünsteinová prisimin? jaun? Prancūzijos ?yd? smuikinink?. ?Ji buvo labai gra?i. Pabaigoje jos sudainuota ?J’attendrai“² sulauk? did?iul?s s?km?s. Bet labai gerai pamenu, kaip nepatenkinta Mandl tarstel?jo: ?Die H?re flieht aus von Kommando!“ (??itos kek??s i?l?ks i? ?ia vienu ypu!)

Sekmadienio koncertai Birkenau tapo kone auk?tuomen?s vakar?liais. Kasdienio siaubo fone koncertai kūr? civilizuotumo ?vaizd?. Juose dalyvaudami nusikalt?liai steng?si parodyti es? normalūs ir kultūringi.

Stovyklos kalin?ms koncertai buvo sielos atgaiva. Muzika tapo prieb?ga nuo ?iaurios tikrov?s.

Zofia Cykowiak v?liau pasakojo:

?Orkestras paliko didel? ?spūd?: ?ios akimirkos buvo ne?kainojama dovana, galimyb? gr??ti prie ?prasto gyvenimo. Gro?io ir muzikos galia d?iugino.

?ie koncertai būdavo ypatingi – grieb? u? ?irdies ir ?strigo iki paskutinio atodūsio. Tarsi laisv?s dvelksmas. Tuo skaud?iau būdavo gr??ti ? liūdn? tikrov?.“

1^ Dante Alighieri ?Dievi?koji komedija. Pragaras“. Vilnius: Vaga, 1968.

2^ Patriotin? ir antifa?istin? prancūzi?ka daina.