Klimato kaitos tarnyba ?Copernicus“ prane??, kad pra?j?s m?nuo buvo ?il?iausias sausis per vis? steb?jim? istorij?, o pavir?iaus – oro temperatūra buvo 1,75 laipsnio pagal Celcij? auk?tesn? u? laikotarp? prie? industrializacij?.
Europos S?jungos (ES) finansuojama ?em?s steb?jimo programa parod?, kad rytin?je Australijos dalyje vyrauja dr?gnesn?s s?lygos nei vidutini?kai, o kitose ?alies dalyse – sausesn?s nei vidutini?kai.
Europos viduriniosios trukm?s or? prognozi? centro strategin? vadov? klimato klausimais Samantha Burgess sak?: ?2025 met? sausis buvo dar vienas stebinantis m?nuo, prat?s?s rekordines or? temperatūras, kurias fiksuojame pastaruosius dvejus metus. ?Copernicus“ per visus 2025 metus ir toliau atid?iai steb?s vandenyn? temperatūr? bei jos ?tak? mūs? besikei?ian?iam klimatui.“ Daugelyje vandenyn? basein? bei jūr? vandens pavir?iaus temperatūra i?liko ne?prastai auk?ta.
Sausio m?nuo buvo 18-as i? paskutini? 19 m?nesi?, kai vidutin? pasaulin? pavir?iaus temperatūra daugiau kaip 1,5 laipsnio pagal Celcij? vir?ijo ikipramoninio laikotarpio lyg?. Pagal Pary?iaus klimato susitarim? pasaulio lyderiai yra parei?k?, kad stengsis neleisti pasaulio temperatūrai padid?ti daugiau nei 1,5 C – ta?iau ?i riba yra taikoma ilgalaikiam, keli? de?imtme?i? laikotarpio at?ilimui, o ne trumpalaik?ms m?nesi? temperatūroms.
Klimatologai tik?josi, kad ?is i?skirtinis laikotarpis baigsis po 2024 met? sausio, kai ?ildantis ?El Nino“ rei?kinys pasiek? auk??iausi? ta?k? ir s?lygos per?jo ? prie?ing? – v?si?j? – ? La Nino“ faz?.
Ta?iau ?iluma ir toliau i?liko rekordin? arba beveik rekordin? ir suk?l? diskusijas, kokie dar veiksniai gali lemti, kad ji atsidūr? prie auk??iausios lūkes?i? ribos.
?Copernicus“ klimatologas Julienas Nicolas agentūrai ?Agence France-Presse“ sak?: ??tai kas ?iek tiek stebina: mes nematome atv?simo poveikio pasaulinei temperatūrai, kurio tik?jom?s, ar bent jau laikinos pertraukos.“
?La Nina“ tur?t? būti silpnas, bet ?Copernicus“ nurod?, jog kai kuriose Ramiojo vandenyno ekvatorin?s srities dalyse vyraujanti temperatūra rodo, kad per?jimas v?sinan?io poveikio link yra sul?t?j?s arba ?strig?s. J. Nicolas pa?ym?jo, kad iki kovo m?nesio jis gali visi?kai i?bl?sti.
Pra?jus? m?nes? ?Copernicus“ prane??, kad 2023 ir 2024 metais vidutin?s pasaulin?s temperatūros pirm? kart? vir?ijo 1,5 C. Tai nerei?kia, kad buvo per?engtas ilgalaikis 1,5 C tikslas, nustatytas Pary?iaus klimato susitarime, ta?iau tai buvo ai?kus ?enklas, kad ?i riba yra i?bandoma.
Mokslininkai teigia, kad pasaulinei temperatūrai vir?ijus 1,5 C rib?, su kiekviena laipsnio dalimi did?ja ekstremali? or? rei?kini? – kar??io antplūd?i?, smarki? liū?i? ar sausr? – intensyvumas bei da?numas.
?Copernicus“ nurod?, kad Arkties jūros ledas ?? saus? pasiek? rekordin? m?nesio ?emum?. ?i? savait? JAV atlikta analiz? parod?, kad ?ioje duomen? kategorijoje tai buvo antras ?emiausias ledo storis. Vis d?lto 2025-ieji patekti ? istorijos vadov?lius netur?t?: mokslininkai prognozuoja, kad tai bus treti kar??iausi metai istorijoje.
?Copernicus“ teigia atid?iai steb?siantys vandenyn? temperatūr?, kad pasteb?t? u?uomin?, kaip gali elgtis klimatas. Vandenynai atlieka svarb? vaidmen? reguliuojant klimat? ir sugeriant anglies dioksid?, ir v?sesni vandenys gali absorbuoti didesn? kar??io kiek? i? atmosferos ir taip suma?inti oro temperatūr?. Jie taip pat saugo 90 proc. ?ilumos pertekliaus, kur? sulaiko ?monijos i?metamos ?iltnamio efekt? sukelian?ios dujos.
J. Nicolas sak?: ??is kar?tis periodi?kai i?kils vir?un. Manau, kad tai irgi yra vienas i? klausim?: ar būtent tai ir vyksta pastaruosius por? met??“
2023 ir 2024 metais jūros pavir?iaus temperatūra buvo itin ?ilta, ir ?Copernicus“ nurod?, kad sausio m?nesio rodmenys buvo antri auk??iausi per vis? istorij?. ?Būtent tai ?iek tiek glumina – kod?l ji i?liko tokia ?ilta“, – sak? Nicolas.
Mokslininkai vieningai sutaria, kad ilgalaik? pasaulin? at?ilim? nul?m? i?kastinio kuro deginimas, bet ?tak? temperatūrai skirtingais metais gali daryti ir natūralus klimato kintamumas.
Ta?iau to, kas ?vyko atmosferoje ir jūroje, negalima paai?kinti vien tik tokiais natūraliais at?ilimo ciklais kaip ?El Nino“, tod?l atsakym? reikia ie?koti kitur.
Viena i? teorij? teigia, kad auk?tesn? temperatūr? 2020 metais paskatino pasaulinis per?jimas prie ?varesnio laiv? kuro: suma??jus sieros emisijoms, debesys tapo veidrodi?kesni, tod?l labiau atspindi saul?s ?vies?.
Gruod?io m?nes? kitame recenzuotame straipsnyje buvo nagrin?jama, ar d?l suma??jusio ?emai plaukian?i? debes? kiekio ?em?s pavir?iaus negal?jo pasiekti daugiau ?ilumos. ?I? tikr?j? tai vis dar diskutuotinas klausimas“, – pa?ym?jo J. Nicolas.
Kad atlikt? skai?iavimus, ES steb?jimo sistema naudoja milijardus duomen? i? palydov?, laiv?, orlaivi? ir meteorologijos sto?i?. Jos turimi duomenys siekia 1940 metus, ta?iau kiti klimato informacijos ?altiniai, pavyzd?iui, ledo ?erdys, med?i? riev?s ir koral? skeletai, leid?ia mokslininkams remtis daug senesniais ?rodymais ir prapl?sti savo i?vadas.
Mokslininkai teigia, kad dabartinis laikotarpis grei?iausiai bus ?il?iausias planetoje per 125 tūkst. met?.