– Matyt, pati ne kart? esi gird?jusi pasakym?, kad menininkai yra kitokie, ar taip ir yra?
– Tikrai kitokie. Bet kuo kitokie? Kitaip apsireng?, kitaip elgiasi, kitaip kalba. Bet a? supratau, kad jie ne kitokie, jie tiesiog leid?ia sau būti savimi. Nes mes nuo ma?ens mokomi nebūti savimi. I? vis? j?g? vaikyst?je esame mokomi būti pana?ūs ? kitus, nes tai yra tarsi saugiau. ?inai, kaip būna? Gyvenimo prad?ioje labai jaudinam?s, kad nesame tokie kaip kiti, o pabaigoje – kad niekada taip ir nebuvome savimi.
– Kūryba lygu būti pa?iu savimi?
– Taip. Man buvo baisu, kai ?iurlionio men? mokykla ka?kada pasiskelb?, kad jie priima tik talentingus vaikus. N?ra netalenting? vaik?. A? pati vaikyst?je sau buvau pripai?iusi vidutinio vaiko status?. Mes visi turime vidin? savo kritik?. Bet mes su juo negim?me. Mums pad?jo j? i?siugdyti. Kai tau 2-3 metai, pradedi gird?ti kit? kalbas ir imi abejoti savo geb?jimais: ?Ne tavo nosiai“, ?Nebandyk“, ?O kaip Onut? pai?o…“ Mes tai perduodame tai i? karto ? kart?. Paliekame savo ?em? savivert? vaikams.