Paauglio depresijos po?ymiai
?I? ties? paauglio emocingumas natūralus, nes vystosi smegenys, br?sta limbin? sistema, kuri atsakinga u? emocijas (pykt?, d?iaugsm?, malonumo pojūt?, agresij? ir kt.), tod?l emocijos nuolat banguoja“, – atsi?stame prane?ime spaudai teigia medicinos centro ?Neuromeda“ psicholog?, vaik? ir paaugli? psichoterapeut? Rugil? Kazlauskien?. Vis d?lto nuolatin?s negatyvios emocijos gali būti ne paauglyst?s, o depresijos po?ymiai.
Depresija, statistiniais duomenimis, pasaulyje serga 280 milijon? ?vairaus am?iaus ?moni?. Pasak psicholog?s, ji gali pasireik?ti labai ankstyvame am?iuje. TLK lig? klasifikacijoje netgi nenurodoma apatin? am?iaus riba, o DSM lig? klasifikacijoje nurodomas ?e?eri? met? am?ius, ta?iau pabr??iama, kad po?ymi? gali atsirasti ir anks?iau.
R. Kazlauskien? primena, kad paaugli? depresijai būdingi tie patys po?ymiai kaip ir suaugusi?j?. Paauglys nuolat jau?iasi prisl?gtas, nuvertina save, kritikuoja, jam trūksta j?g?, nebed?iugina veiklos, kuri? anks?iau noriai imdavosi. Darosi sunku u?migti, da?nai kei?iasi apetitas – nebesinori valgyti arba, prie?ingai, valgoma daug.
Psicholog? i?skiria ir po?ymius, kurie būdingesni paaugliams. Jiems da?niau pasirei?kia piktumas, dirglumas. ?Da?nai t?vai atveda paaugl? pas psicholog?, nes ?eimoje jis tapo dirglus, piktas, su juo sunku susikalb?ti, o paai?k?ja, kad jam depresija“, – sako psicholog?.
Be to, paaugliams da?niau nei suaugusiems pasirei?kia fiziniai negalavimai, jiems i? tikr?j? skauda galv?, pilv?.
Suaugusieji, sergantys depresija, vengia bendravimo. ?Paaugli? t?vai kaip tik pabr??ia, kad b?gioti pas draugus tai j?g? u?tenka, matyt, ?tarin?dami tam tikr? apsimetin?jim?“, – pastebi R Kazlauskien?.
Psicholog? ai?kina, kad tokio elgesio prie?astis – socialin?s sferos svarba. Ry?ys su geriausiais draugais yra toks stiprus, kad jis nenutrūksta net sergant depresija. Draugija, bendruomen?, pritapimas paaugliui daug svarbesnis nei suaugusiam ?mogui.
Kas lemia depresij? paauglyst?je
Kartais suaugusieji stebisi, kaip tokiame ankstyvame am?iuje susergama depresija. Psicholog? i?skiria kelias prie?astis.
Depresijos atsiradimui poveik? gali daryti genetika. Jei artimoje aplinkoje yra sergan?i? depresija (t?vai, broliai, seserys), paaugliui susirgti depresija tikimyb? didesn?. ?tak? daro ir smegen? cheminiai procesai, nes ?moni? smegen? chemija nevienoda.
Vis d?lto R. Kazlauskien? akcentuoja socialines prie?astis: ?Daugiausia d?mesio kreipiu ? gyvenimi?kus faktorius, nes ?i? srit? galime koreguoti.“ Ji ai?kina, kad gyvenime susidaro situacij?, kai problem? na?ta atrodo mil?ini?ka, o tik?jimas savo galiomis jas ?veikti labai menkas. Tada ?mogus jau?iasi bej?gis, galvoja, kad jis yra nevyk?s, nieko nesugeba, neturi j?g? veikti. Toliau vis labiau ?klimpstama ? toki? būsen?.
?Juk ir gyvūn? pasaulyje galime pasteb?ti pana?ios elgsenos pavyzd?i?. Susidūr? su ne?veikiamomis situacijomis gyvūnai lenda ? urv? ir tūno jame“, – sako psicholog?.
Kaip atpa?inti depresij?
Specialist?s teigimu, t?vams nelengva atpa?inti paauglio depresij?, nes paauglyst?je normalu būti emocingam, liūd?ti ir pykti. ?Sveiko paauglio emocijos banguoja – vien? dien? jis liūdnas, o kit? v?l jam viskas ?domu, smagu, ta?iau jei liūdesys, negatyvios emocijos trunka dvi savaites, tai jau gali būti depresijos po?ymis“, – atkreipia d?mes? psicholog?. Ji pabr??ia, kad paaugliai nelabai link? atverti t?vams savo emocin? pasaul? patys. T?vai tur?t? pasakyti, kad pastebi pasikeitus? paauglio elges?, būsen?, ir paklausti apie jo savijaut?.
Didel? tikimyb?, kad paauglys neatsakys i? karto, kad i?girsite ?man viskas gerai“. Vis d?lto, jei susirūpinimas nuo?irdus, anks?iau ar v?liau paauglys atsivers, ateis pasikalb?ti. Nebūtinai tada, kai t?vai to tikisi, bet tada, kai pajaus būtinyb? ? k? nors atsiremti. T?vams svarbu parodyti, kad jie laukia pokalbio. ?Paaugliai kaip laivai. Laivai i?plaukia i? uosto, bet vis tiek turi ? j? sugr??ti“, – sako R. Kazlauskien?.
Kada reikia specialisto pagalbos
Kartais suaug? ?mon?s prisimena, kad paauglyst?je buvo toki? depresyvi? nuotaik?, bet paskui savaime pra?jo. Psicholog?s nuomone, eksperimentuoti ir laukti, kada depresija savaime praeis, neverta, nes yra pavojus giliai ?klimpti.
Yra tam tikr? po?ymi?, kuriuos pasteb?jus kreiptis ? specialist? būtina nedelsiant. Pirmiausia, jei pastebite, kad paauglys galvoja apie savi?udyb? ar netgi yra po?ymi?, kad band? tai padaryti.
Kitas po?ymis – sav?s ?alojimas. ?Jei pastebite supjaustytas rankas, kojas, specialisto pagalba būtina nedelsiant“, – pabr??ia psicholog?.
Po?ymiai gali būti ir ne tokie drasti?ki. Pastebite, kad paauglys nebemiega naktimis, nebesusidoroja su mokslais, nors anks?iau toki? problem? nebuvo, vis labiau darosi vangus, nebeatlieka ?prast? veiksm?. ?Atsikelia ryt?, ruo?iasi ? mokykl?, bet praleid?ia pirm? pamok?, paskui antr?, gal? gale nebeina i? viso, nebeina ? m?gstam? būrel? ar rengin?“,– pateikia pavyzd?i? psicholog?.
Gydymo strategijos
Kokias strategijas taikys specialistas, priklauso nuo psichoterapijos krypties. Kognityvin?s elgesio terapijos psichoterapeut? R. Kazlauskien? ai?kina, kad ?mogaus būsen? nulemia keturi komponentai: emocijos, mintys, kūno pojū?iai, elgesys.
Specialistas elgesio sferoje stengiasi atpa?inti, ko paauglys vengia. ?Vengimas stiprina depresij?, tod?l būtina j? suma?inti, paskatinti atlikti veiksmus, kurie atne? s?km?s, kompetencijos, d?iaugimosi savimi pojūt?“, – sako psicholog?.
Stengiamasi pasirūpinti kūnu. R. Kazlauskien? pabr??ia, kad gydant depresij? labai svarbus fizinis krūvis, sportas: ?Jei labai sunku sportuoti, i? prad?i? būtinas bent intensyvus pasivaik??iojimas lauke, sveika ?kv?pti gryno oro, gauti saul?s.“ Beje, fizinis krūvis veiksmingas ir depresijos prevencijai.
Reikia sutvarkyti ir miego grafik?, kad paauglys nes?d?t? vakare prie ekran?. ?Kai atsiguli tre?i?, o keltis reikia septint? valand?, pasveikti tai nepad?s“, – sako specialist?. Be to, reikia subalansuoti mityb?.
Min?i? sfera taip pat svarbi. Psicholog? akcentuoja, kad dirbama su save menkinan?iomis mintimis. Specialistas moko paaugl? jas atpa?inti ir sustabdyti. ?Pavyzd?iui, ?visi man?s nem?gsta“ galima pakeisti racionalesne ?a? tiksliai ne?inau, k? kiti ?mon?s apie mane galvoja“, ?a? esu nevyk?lis“ galima pakeisti ?man ??kart nepasisek?“. Tokios mintys neklampina giliau ? depresij?.
R. Kazlauskien? pabr??ia, kad tai pradiniai ?ingsniai bandant ?veikti depresij?, bet labai svarbūs tolesniam gydymui.