Tokius klausimus da?nai u?duoda t?vai, kurie susiduria su netinkama vaiko emocij? rai?ka. Mums smagu matyti besid?iaugian?ius ir besijuokian?ius vaikus, ?avim?s nerūpestinga vaikyste ir baidom?s minties, kad gyvenimas gali būti visoks. ?vairi? dien? turime tiek mes, suaugusieji, tiek ir vaikai. Jie lygiai taip pat jau?ia ?vairias emocijas, jaudinasi, ?si?eid?ia, supyksta.
Pyktis, kaip ir visos kitos emocijos, yra natūrali, reikalinga ir vertinga mūs? organizmo ir s?mon?s reakcija ? ?vairius i?orinius dirgiklius. Da?nai ?i emocija pasirei?kia, kai ka?kas su mumis elgiasi neteisingai, agresyviai ir mums reikia nuo to gintis. Kilus pyk?iui, jis mus informuoja, kad turime pasirūpinti savimi, savo poreikiais ir siun?ia mums ?inut?, kad turime keisti situacij?. O tada pyktis mums suteiks energijos, kuri pad?s mums suprasti, ko norime, ko nori kiti, atliepti ? tai, gerinti santykius ir spr?sti kilusius sunkumus.
Pyktis n?ra agresija
Savaime pyktis n?ra destruktyvus – tai emocija, kuri kyla kaip atsakas ? neteisyb?, nusivylim?, gr?sm? ar ??eidim?. Vidinis pyktis ant sav?s ar kit? da?niausiai lieka tik mums patiems matomu jausmu ir pasirei?kia kaip subjektyvi emocija, nesukelianti ?alos nei pa?iam, nei aplinkiniams. Tokiu atveju pyktis gali būti ir naudingas, jei i?mokstama j? atpa?inti ir i?reik?ti tinkamais būdais.
Tuo metu agresija yra veiksmas, kuris gali būti ?odinis, fizinis ar net pasyvus, pavyzd?iui, ty?inis ignoravimas. Esminis agresijos bruo?as, kuris j? skiria nuo pyk?io yra tai, kad ji nukreipta ? aplink? ar kitus ?mones, siekiant pakenkti, kontroliuoti ar i?lieti savo emocijas. Agresyviu elgesiu mes norime u?sitikrinti saugum? sau, taip sukuriame pyk?io rat?, kai patiriamas sunkumas virsta ? pykt?, ?i virsta ? agresij?, o pastaroji – ? kalt? ir tada v?l viskas gr??ta prie nei?spr?sto sunkumo. Svarbu suprasti, kad supykti yra normalu, tuo metu ?? pykt? i?reik?ti agresija ar smurtu prie? kitus – jau rei?kia per?engtas ribas ir tok? elges?, kur? nedelsiant reikia stabdyti.
D?l ko pyksta vaikai?
Vaik? emocijos da?nai būna tapa?ios ir suaugusi?j? jausmams bei patiriamai emocinei būklei. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, bet kuri emocija gali atsirasti d?l skirtingo mūs? supratimo apie pasaul?, situacij? interpretacij? ar i?orini? dirgikli?. Vieniems skirtingi faktoriai rei?kia tik skirting? po?iūr?, tuo metu kitiems tai gali būti ir pyk?io prie?astis. Skirtingos mintys ir vertinimai priklauso nuo mūs? vertybi?, ?sitikinim? apie save ir kitus, nuomon?s ir po?iūrio, gyvenimi?k? taisykli? ir patir?i? bei emocinio intelekto lygio. Tod?l pyk?io prie?astys vaikams ir suaugusiems gali būti tiek pana?ios, tiek ir labai skirtingos.
Vaikai itin da?nai supyksta, kai būna pavarg?, arba net pervarg?: nuo skirting? veikl?, turiningos dienos, emoci?kai sunki? moment?, arba nuo per didelio kiekio aplinkoje esan?i? stimul?. Jais tampa ir aktyvūs ?aidimai, kompiuterio bei telefono ekranai, kiti pana?ūs dirgikliai. Kita da?na prie?astis pyk?iui – vaikas negauna to, ko nor?jo. ?vairios u?gaidos, pageidavimai, norai – yra tie elementai, kurie gali sukelti pyk?io prover??, ypa? tada, kada iki ?iol ?ie poreikiai buvo tenkinami, o staiga nebegavus to, kas visada buvo pasiekiama – ir sukelia pyk?io emocij?.
Tylus pyktis ar nusivylimas savimi gali pasireik?ti tada, kai vaikas jau?iasi ?skaudintas, nei?girstas ar atstumtas. Toki? pa?i? emocij? su?adina ir nes?km?s, pralaim?jimai. Da?nai pyktis atsiranda ir tada, kada kitaip verbaliai nepavyksta i?reik?ti savo poreiki?. Ir galiausiai, da?nas atvejis, kai vaikas pyk?io i?moksta i? kit?. Jo artimoje aplinkoje gali vyrauti toks emocinis fonas, kuris moko vaik? elgtis taip pat, kopijuoti suaugusi?j? pyk?io prover?ius ir taip formuojamas ?spūdis, kad vienintel? emocija, kuria bendraujama – tai pyktis. Taip vaikas kopijuoja kitus ir ?i? elgsen? perkelia sau, pradeda nebe tik pykti, bet ir tampa agresyvus.
Kaip elgtis t?vams, kurie susiduria su vaik? pyk?iu?
Svarbiausias patarimas suaugusiems – i?likti ramiems. Kai kitas ?mogus, ir ypa? vaikas, pyksta – mums n?ra būtina ? tai atsakyti tuo pa?iu. Ypa? atsakyti simetri?kai ar jausti gr?sm? ten, kur jos visai n?ra. Visi?kai normalu atsitraukti i? situacij?, kur vyksta provokacijos kova, o su pykstan?iu vaiku kovoti nereikia, svarbu atliepti vaiko emocij? ir pad?ti i?spr?sti kilus? sunkum?.
Kitas patarimas – i?mokti daryti pauzes. Neskub?ti vertinti, komentuoti, smerkti, ka?k? sakyti ar reaguoti. Pauz? pad?s nusiraminti, sukaupti tinkamas mintis ir ?od?ius, o ypa? tai pravartu, kai patys pradedame jausti, kad imame pykti.
Visada galime elgtis prie?ingai negu diktuoja situacija. Kitaip tariant, jeigu ?tampa auga – valdykime savo i?rai?kas ir j? ma?inkime, jeigu vaikas vis auk??iau kelia bals? – tuo labiau mes j? leiskime ?emyn, jei emocijos kunkuliuoja – pereikime ? ramyb?, tvirtabūdi?kum?, l?tum?.
Pripa?inkime vaiko emocijas teis?tomis ir ?vardinkime tai, ko pykstantysis negali pasakyti pats. Sakykime, kad ?a? matau, kad tau sunku“, ?nors tu elgiesi netinkamai, a? tave myliu“, ?man svarbu, kaip tu jautiesi“, ?a? esu su tavimi“, ?viskas gerai, tu gali jausti pykt?“, ?a? pasiliksiu su tavimi“ ir pan.
Galiausiai mokykime vaik? tinkamai reik?ti emocijas ir parodykime, kad pyktis n?ra vienintelis būdas bendrauti. Taip savo elgsena ir savo pavyzd?iu galime būti geriausiu kelrod?iu vaiko bendravimui, elgesiui bei emocijoms.
Pad?ti gali ir ?aidimai
Kartais pyk?io valdymo situacijose gali pad?ti ne tik geri ?od?iai ar sektinas pavyzdys, bet ir ?aidimai. J? kalba galima parodyti vaikams ?vairius sprendimo būdus ir kelius, kurie leis kontroliuoti pyk?io prover?ius.
Pirmiausia vaikams galime paai?kinti, kas vyksta, kai susipykstame, ir kaip mums gali pad?ti nusiraminimo būdai. Tam puikiai tinka skaidraus proto pratimas. Jam atlikti ? stiklin? ind? ?pilkime vandens. Pakvieskime vaik? per stiklin? apsidairyti po kambar?. Galima u? stiklin?s pad?ti ?aisl? ar daikt? ir aptarti, kaip jie matosi per ind? su vandeniu. Tuomet ? t? stiklin? ind? su vandeniu ?berkite blizgu?i? ar kepimo sodos ir pamai?ykite. Duokite per t? pat? ind? vaikui ap?iūr?ti daiktus dar kart?. Galima paai?kinti vaikui, kad taip būna ir su mūs? protu: kai u?valdo mintys ar emocijos, sunku dalykus matyti ai?kiai. Tuomet nustokite mai?yti ir pasteb?kite kartu, kaip soda ar blizgu?iai nus?da ant dugno. Pakvieskite vaik? dar kart? apsidairyti per t? pat? ind?. Pasikalb?kite, kad pana?iai veikia ir protas – i? prad?i? skaidriai, po to kunkuliuoja emocijomis, o v?liau tiesiog nusiramina ir visi dalykai pasidaro ai?kesni.
Kitas puikus pratimas, skirtas nurimti, pasitelkia mūs? pojū?ius. Pirmiausia, vaiko papra?ome ?vardinti penkis daiktus, kuriuos mato esan?ioje aplinkoje. ?vardinus papra?ome paliesti keturis daiktus ir pasakyti, k? jau?ia lie?iant kiekvien? atskirai. Tuomet i?girsti tris skirtingus garsus ir juos ?vardinti. V?liau u?uosti du skirtingus kvapus ir ?vardinti, kokie tie kvapai. Ir paskutinis – paragauti ar ly?tel?ti ir ?vardinti, kok? skon? jau?ia. Taip keliaujant siekiama nurimti ir ?si?eminti, nebejausti skubaus noro pykti.
Ir galiausiai – dar vienas efektyvus pratimas, tinkamas tiek jaunesniems, tiek vyresniesiems – popieriaus lapo pl??ymas. ?i jau senokai naudojama metodika geniali savo paprastumu – jauniausius vaikus skatiname tiesiog pl??yti popieriaus lap?, o vyresnius galime pakviesti pl??yti popieriaus lap? ? tam tikr? skiau?i? skai?i?, tarkime, ?supl??yk popieriaus lap? ? 43 skiautes“. ?is nusiramino būdas leid?ia sukoncentruoti savo veikl? ir prot? ? vien?, nors ir labai elementar? veiksm?, o tai savo ruo?tu ramina ir atpalaiduoja.
Pasitelkdami tiek ?aidimus, tiek suprasdami pyk?io prie?astis, o galiausiai ir patys būdami tinkamu pavyzd?iu, galime prisijaukinti pykt?. Atkreipkime d?mes? ? savo reakcijas ir jas valdykime, mokykim?s atsipra?yti, kalb?kime. Jei norime, kad vaikai ner?kt? – ner?kime ir patys. Tik būdami kantrūs ir geranori?ki galime siekti darnos savo ?eimose ir santykiuose tarpusavyje.
Emilija Baltrūnait?, Psicholog?-psichoterapeut?, Vitlio lic?jaus ?traukties ir gerov?s vadov?