Ekosistema organizmo viduje
?arnyno mikrobiota – tarsi atskira ekosistema organizmo viduje, sudaryta i? trilijon? mikroorganizm? – bakterij?, virus?, grybeli?. Mikrobiota t?siasi per vis? vir?kinam?j? trakt? – nuo burnos, per stempl?, skrand?, ?arnyn? iki pat i?ang?s.
?io mikroskopinio pasaulio gyventojai mikroorganizmai ?vairiais būdais s?veikauja vieni su kitais, padeda i?laikyti sveik? ?arnyno gleivin? ir reguliuoja imunin? sistem?.
Mikrobiota taip pat atlieka svarb? vaidmen? skaidant suvalgyt? maist?, i? kurio organizmas gamina ?vairias chemines med?iagas, be kuri? ne?manomas tinkamas funkcionavimas. ?ios chemin?s med?iagos – baltymai, riebal? rūg?tys, hormonai ir vitaminai, kurie reikalingi, pavyzd?iui, kraujo kre??jimui, kaul?, nerv? ir smegen? sveikatai, ir daugeliui kit? funkcij?.

Kaip ?arnyno sutrikimai kenkia ?ird?iai?
Mokslininkai gana seniai pasteb?jo ?arnyno ir ?irdies s?saj?. Viena vertus, dar n?ra iki galo ai?ku, kaip tiksliai ?arnyno mikrobiota ir jos gaminamos chemin?s med?iagos neigiamai veikia ?irdies sveikat?, kita vertus, pastar?j? keleri? met? laboratoriniai tyrimai parod? – ?arnyno mikrobiotos poky?iai yra tiesiogiai susij? su didesne rizika susirgti ?irdies ir kraujotakos sistemos ligomis ir mirti nuo j?.
Tam tikr? mikrobiotos bakterij? kiekio poky?iai siejami su:
auk?tu kraujospūd?iu,
?emesniu vadinamojo gerojo cholesterolio lygiu,
?irdies ligomis,
?irdies smūgiu ir insultu.
Mokslininkai kelia vien? hipotez? – kad sutrikus ?arnyno bakterij? pusiausvyrai, skaidant maisto produktus pagaminama daugiau ?alutini? produkt?, kurie didina cholesterolio kiek? ir kenkia kraujagysl?ms.
?arnyne susidaran?i? chemini? med?iag? poveikis ?ird?iai
Mokslininkai yra tyrin?j? ?arnyne susidaran?i? chemini? med?iag? poveik? ?ird?iai.
Viena i? toki? chemini? med?iag? – trimetilamino N oksidas (TMAO). Remiantis laboratoriniais tyrimais, ?i med?iaga siejama su ?irdies nepakankamumu sergan?i? ?moni? būkl?s pablog?jimu.
Mokslininkai mano, kad didelis TMAO kiekis kraujyje gali sukelti kraujagysli? gleivin?s u?degim?, o d?l to padid?ja kraujospūdis. Taip pat tiriamas TMAO ?taka padid?jusiam cholesterolio kiekiui.

?ie laboratoriniai tyrimai leido mokslininkams suprasti, kaip ?arnyno mikrobiota ir chemin?s med?iagos, kurias ji padeda sukurti, veikia ?irdies sveikat?, ta?iau norint tai suprasti detaliau, reikia daugiau tyrim? su ?mon?mis.
Kas naudinga ?arnynui – sveika ir ?ird?iai
Mokslininkams teks atlikti ne vien? tyrim?, kad gal?t? i?samiau paai?kinti, kaip ?arnyno veiklos sutrikimai kenkia ?ird?iai, ?iaip ar taip, jau ?inoma – kas naudinga ?arnynui, neabejotinai sveika ir ?ird?iai. Pavyzd?iui, mikroorganizmams patinka skaidulos – savaime suprantama, be skaidul? ?arnynas neveiks visu paj?gumu.
?urnale ?British Medical Journal“ publikuot? tyrim? duomenys rodo – kuo daugiau skaidul? valgote, tuo ma?esn? vainikini? ?irdies arterij? ligos ir kit? ?irdies bei kraujotakos sistemos lig? rizika. Mokslininkai manymu, kad taip yra tod?l, kad skaidulin?s med?iagos ma?ina ? krauj? patenkan?io vadinamojo blogojo cholesterolio kiek? ir skatina jo ?alinim? i? organizmo.
Moksli?kai pagr?sta, kad polifenoliai – augaluose esantys antioksidantai ir kitos chemin?s med?iagos garantuoja geresn? ?irdies ir kraujotakos sistemos sveikata. Būtent d?l to rekomenduojama per dien? suvalgyti penkias porcijas vaisi? ir dar?ovi?, o Vidur?emio jūros regiono dieta laikoma i?skirtinai naudinga, nes jos baziniai produktai – pirmojo spaudimo alyvuogi? aliejus, rie?utai, s?klos, pupel?s ir ank?tiniai augalai, kuriuose gausu polifenoli?.
Svarbu ?sid?m?ti vien? fakt? – ?mogaus l?stel?s nepaj?gios ?sisavinti 90 proc. polifenoli?. Prie? ?sisavinant polifenolius pirmiausiai fermentuoja ?arnyne esantys mikroorganizmai. Yra tūkstan?iai skirting? augalini? polifenoli?, taigi jiems fermentuoti taip pat reikia ?vairi? mikroorganizm?.
Tod?l vert?t? ?traukti ? mityb? raugint? maisto produkt? – natūralaus jogurto, kefyro, raugint? dar?ovi?: ?iuose produktuose gausu prebiotik? – ?arnyno mikroorganizm? maisto. Teigiama, kad ?ios bakterijos padeda atkurti natūrali? ?arnyno mikrobiotos pusiausvyr?, tod?l organizmas gali ?sisavinti daugiau polifenoli?, o tai savo ruo?tu naudinga ?ird?iai.

K? valgo ir ko niekada nepirkt? mitybos srities ekspertai?
?Yra maisto, kurio a? tiesiog nevartoju, nes tam tikros produkt? grup?s ai?kiai susietos su nepageidaujamais ?alutiniais poveikiais sveikatai“, – teig? biochemijos moksl? daktar? Indr? Aleknavi?ien?. Neseniai ?Delfi“ publikavo straipsn? apie tai, k?, saugodama ?arnyno mikrobiot? ir viso organizmo sveikat?, perka parduotuv?je mokslinink?, o kokio maisto vengia.
Perteklinis m?sos vartojimas, moksl? daktar?s teigimu, neigiamai veikia ?arnyno mikrobiot?, o bakterijos ?arnyne yra labai svarbus sveikatos faktorius, kuris reguliuoja beveik visas organizmo sistemas, smegenis, kraujotak?, kepenis.
?Buvo nustatytos ai?kios s?sajos, kad perteklinis raudonos m?sos vartojimas skatina bakterijas ?arnyne gaminti kancerogenines med?iagas, kurios gali paskatinti v??ini? darini? susidarym? ir smarkiai paveikti kraujagysles, sukelti l?tin? u?degimin? proces?“, – sak? ji.
Parduotuv?je pus? mokslinink?s krep?elio u?pildo ?vairi? spalv? dar?ov?s, taip pat ir grybai, v?liau papildo vaisiai.
Kart? per savait? su ?eima I. Aleknavi?ien? gamina maist? i? raudonos m?sos, jautienos, j? perka i? ūkinink?, o da?niau renkasi balt? m?s?, kelis kartus per savait? ?uv?, nes ji ?irgi labai svarbi organizmui“.
Biochemijos moksl? daktar? min?jo niekada neperkanti ?sūreli? ir jogurto su uogiene ar skoniais, nes ten daugyb? ingredient?, kurie n?ra naudingi sveikatai“.
Norintys perskaityti vis? ?Delfi“ publikuot? straipsn? j? ras ?ia.
Straipsnis parengtas remiantis ?iais ?altiniais:
www.bhf.org.uk,
www.hopkinsmedicine.org,
www.clevelandclinic.org.
?is tekstas – i? ?Delfi“ straipsni? ciklo ?Sveika mityba ir ?arnyno sveikata“, kuriame aptariama ?vairi? produkt? maistin? vert? ir nauda sveikatai ?vairiais aspektais, taip pat maisto ?taka ?arnyno sveikatai. Daugiau ?io ciklo tekst? rasite paspaud? ?ia.