Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centro gydytoja endobiogenik? Gabriel? Gendvilait? papasakojo, kaip sudaryti tobul? komand? atkreipiant d?mes? ? ?mogaus hormonus ir koki? ?tak? i? ties? jie daro mūs? kasdieniniame gyvenime.
Koks tu – alfa ar beta simpatikas?
?Dalis mūs? asmenyb?s bruo?? yra prigimtiniai – tai, k? paveldime i? savo t?v? ir seneli?. Mums vystantis ir augant, hormon? aktyvumas ir santykis vieno su kitu kei?iasi. ?domu daugiau suprasti apie hormonus ir k? jie lemia, kad geriau suprastume save bei kitus. Be to, taip gal?tume pagelb?ti sau kovojant su kasdieniais rūpes?iais“, – pasakojo gydytoja.
Bendraujant su aplinka bei valdant organizm?, labai svarbi yra autonomin? nerv? sistema – ji glaud?iai bendradarbiauja su hormonin?mis a?imis. Autonomin?s nerv? sistemos mes savo noru kontroliuoti negalime.
?i sistema atsakinga u? kraujagysli? i?sipl?timus ar susitraukimus, u? prakaitavim?, ?arnyno judesius, kraujo spaudim?, puls? ir pana?iai. Ir tai dar ne viskas – ji turi ?takos ir mūs? būdui.
Autonomin? nerv? sistem? sudaro parasimpatin? ir simpatin? dalys. Simpatin? nerv? sistema susideda i? alfa ir beta dali?. Pagal tai galima pasakyti, koks bus ?mogaus charakteris.
?Parasimpatikai – tai ?mon?s, link? ? intraverti?kum?. Jie mieliau savo mintis pasilaikys sau. Da?niausiai kalba ramiai ir i? l?to. Tokie ?mon?s pasi?ymi stabilumu, juos sunku i?vesti i? kantryb?s. ?i grup? ?moni? moka ramiai ir adekva?iai reaguoti ? pasikeitusi? situacij?, nuraminti kitus“, – pasakojo G. Gendvilait?.
Alfasimpatikai yra budintys ?mon?s – susikoncentrav?, ?sitemp? ir pasiruo?? veikti. Jie laukia nauj? i??ūki? ir i?bandym?, yra pasiruo?? kovai. Alfasimpatikai link? visk? nuodugniai apgalvoti, sugeba susikoncentruoti ? u?duot?.
Betasimpatikai yra veiklos ?mon?s. Jie ekstravertai – aktyvūs ir energingi, daug ?neka ir nenustygsta vietoje. Negana to, sp?ja visur: ir prie darbo stalo padirb?ti, ir pas koleg? nub?gti, ir istorijas poilsio kambaryje papasakoti. Pasak gydytojos, kiekvienas turime vis? ?i? po?ymi?, tik da?nai vienas i? j? vyrauja labiau.
?Alfasimpatikas puikiai geba kontroliuoti darbus, parasimpatikas, gav?s u?duot?, ramiai bei tikslingai j? ?vykdys, betasimpatikas neie?ko ?od?io ki?en?je – tai geriausias pasirinkimas marketingui, klient? aptarnavimui“, – sak? G. Gendvilait?.
Parasimpatikas gali pad?ti betasimpatikui susikaupti, o betasimpatikas moka i?judinti parasimpatik? naujai veiklai. G. Gendvilait? sako, kad darbo komandoje naudinga tur?ti kuo ?vairesni? ?moni?, kurie vienas kit? papildo.
Serotoninui pad?s meil?
Gydytoja pasakoja, kad ?mogaus organizme yra keturios hormonin?s a?ys. Visos jos turi hormon?, i?skiriam? tam tikrose smegen? dalyse, ir periferini? hormon?, kuriuos i?skiria liaukos.
?Mūs? smegenyse i?siskiria hormonai, kurie yra vadinami autonomin?s nerv? sistemos analogais. Pavyzd?iui, serotoninas yra laikomas parasimpatin?s nerv? sistemos analogu. Serotoninas yra mūs? laim?s hormonas. Jo trūkumas yra siejamas su depresija, taip pat su priklausomybe nuo saldumyn?, alkoholio ar tam tikr? psichotropini? med?iag?, nes jos geba trumpam pakelti centrinio serotonino kiek?“, – pasakojo gydytoja.
Deja, po to serotoninas dramati?kai krenta, organizmas nori j? atstatyti ir taip v?l norime t? pa?i? med?iag? – ilgainiui tai gali sukelti priklausomyb?. Vis d?lto suaktyvinti serotonin? galime ir kitais būdais, pavyzd?iui, ? pagalb? pasitelkiant meil?s hormon? oksitocin?.
?Jo daugiausiai i?siskiria apsikabinant, bu?iuojantis su savo mylimu ?mogumi. Ir ne tik – taip pat ir nuo paprasto prisilietimo ar i?girdus ger? ?od? i? kolegos. Oksitocinas taip pat siejamas su emociniu prisiminimu. Jei kolega ryte padar? jums kavos, pad?jo j? ant stalo ir nusi?ypsojo – oksitocinas t? pasteb?jo ir ?simin?, tod?l kit? kart? bus malonu v?l pamatyti t? pat? koleg?“, – sak? G. Gendvilait?.
Dopaminikas – darbdavi? svajon? su vienu ?bet“
Dopaminas yra alfasimpatin?s nerv? sistemos analogas – jis atsakingas u? racional? m?stym? ir detal? planavim?. Asmenys, kuri? dopaminas yra labai aktyvus, yra link? planuoti ateit?, apgalvoti visus galimus netik?tumus ar būsimus sunkumus. Dopaminikai yra orientuoti ? tiksl?. Jie niekada nesirinks lengvesnio varianto.
Pavyzd?iui, ?mogus, kurio serotonino aktyvumas yra santykinai didesnis nei dopamino, gali pasirinkti ma?esn? atlyginim?, bet dirbti lengviau ir trumpiau. ?mogus su aktyvesniu dopaminu niekada taip nepasirinkt?, mat jam reikia kuo didesni? i??ūki?.
?Jis ?ino, kad pasiekus didesn? tiksl? ir laim?s pojūtis bus daug stipresnis. Dopaminikas dirbs ilgiau ir sunkiau u? visus kitus, da?nai visai negail?damas sav?s ir savo j?g?. Toks darbuotojas darbdaviui yra svajon?“, – pasakojo gydytoja.
Visgi protingam darbdaviui svarbu tok? ?mog? tausoti, nes jis pats gali tuo ir nepasirūpinti. O perdegus nebus naudos nei vienai pusei. Kalbant apie dopaminikus, labai svarbu pamin?ti ir motyvacij?.
Prad?dami siekti naujo tikslo, motyvacijos jie turi labai daug, ta?iau i?tikus vienai nes?kmei po kitos ir ilgesn? laik? negaunant atpildo u? savo darb?, dopaminiko pasiry?imas gali slopti. J? gali apimti niūrios mintys, kad visos pastangos yra bevert?s.
Geriausias būdas pagelb?ti dopaminikui bei toliau leisti jo varikliukui degti – sugalvoti trumpesni? u?duo?i?, kurias jis atlik?s gaut? tam tikr? laim?jim?: pagyrim?, premij? ar pana?iai.
Laim?jimas pakels dopamino kiek?, ?mogus jausis laimingas ir tur?s dar daugiau motyvacijos jud?ti pirmyn. Svarbu pasteb?ti ir pamin?ti kiekvien? dopaminiko pergal?.
Tobula komanda pagal hormonus
?Betasimpatin?s nerv? sistemos analogas yra skydliauk?s hormon? a?iai priklausantis hormonas TRH. Jis yra atsakingas u? mūs? kūrybi?kum?, emocin? mastym?. Jei ?mogus su aktyviu dopaminu visk? apm?sto logi?kai ir nuosekliai, asmuo su aktyviu TRH labiau kliaujasi emocijomis ir intuicija“, – kalb?jo G. Gendvilait?.
Da?nai jie geriau jau?ia aplink? ir kitus ?mones, mato visk? pla?iau ir pastebi dalykus, kuri? kiti nepastebi. ?iems ?mon?ms netinka grie?tos taisykl?s, jiems reikia daugiau laisv?s, kad jie gal?t? atskleisti vis? savo potencial?. Gydytoja pataria nepykti, jei toks ?mogus padarys ?ioki? toki? netvark?, mat jam geriau sekasi dirbti nedideliame chaose.
?Geriau suteikite jam vietos rai?kai, pavyzd?iui, duokite lent? ir markeri? – pie?iniai ir schemos labai padeda kurti planus, vizijas ir geriau ?siminti informacij?. Geriausia komanda koki? galite sudaryti – tai dopaminikas su aktyv? TRH hormon? turin?iu darbuotoju – vienas sistemingas, kitas kūrybingas. Dopaminikas neleis TRH ?sisvajoti ir tinginiauti, o aktyvaus TRH savininkas neleis kolegai sustabar?ti“, – sak? gydytoja.
Pasak jos, nors visi ?mon?s yra sud?ting? hormonini? ir nerv? sistemos s?saj? kompleksas, d?l ai?kumo skirstykime ir grupuokime toliau: estrogeninis, androgeninis ir prolaktininis asmuo.
Ir vyrai, ir moterys turi moteri?k?j? hormon? – estrogen? ir vyri?k?j? hormon? – androgen?, taip pat ir hormon? prolaktin?, kuris gamina motinos pien? pieno liaukose. Visi ?ie hormonai turi ?takos ir mūs? charakteriui.
Androgenai duoda mums vyri?kos energijos ir j?g?. Jie padeda priimti sprendimus ir nesibla?kyti, suteikia savaranki?kumo. ?is hormonas reikalingas vadovavimui ir kontrolei – vadovui j? reikia, kad būt? tvirtas ir mok?t? pakovoti u? save bei savo darbuotojus.
?Androgeninis asmuo da?nai yra grie?tas, kartais jam trūksta lankstumo. Gerai yra tai, kad androgenai mus skatina saugoti kitus. Tokiam ?mogui reikt? pabr??ti, kad svarbu yra komanda ir kolektyvas. Jei jis kovos ne u? save, o u? visus, geresnio saugumo garanto ir negalima ?sivaizduoti. Jis padarys visk?, kad jo komanda būt? aprūpinta, saugi, stipri ir jud?t? ? priek?“, – kalb?jo G. Gendvilait?.
Androgeniniam ?mogui ?alia sav?s visada gerai tur?ti estrogenin?, kuris yra ?velnesnis ir lankstesnis. Estrogeninei asmenybei sunkiau priimti sprendimus, bet ji mato daugiau variant?.
?mon?s su aktyviu prolaktinu yra nepaprastai rūpestingi. Jie pasiūlys jums pagalv?, kai s?sit?s ant kietos k?d?s, pasidalins savo pietumis, jei patys netur?site ar pad?s jums su jūs? darbo u?duotimis, jei patys nesp?site susitvarkyti.
?Jie yra kolektyvo ?saul?s“ ir netgi nelaukiantys atpildo, nes jiems tiesiog malonu pad?ti. Jie nori būti visiems geri. Viskas, k? galite, tai leisti jiems tai daryti ir būti d?kingi. Jie kartais gali pasirodyti ?kyrūs, taigi, nukreipkite j? rūpest? reikiama linkme – jie jausis patenkinti ir darbai bus atlikti su nuo?ird?iu rūpestingumu“, – patar? G. Gendvilait?.
Ar galima pakeisti savo hormonus?
?Da?niausiai tam tikrus santykius tarp hormon? ir didesn? ar ma?esn? j? aktyvum? turime prigimtinai. Ta?iau visa tai gali keistis gyvenimo eigoje priklausomai nuo aplinkybi?, mūs? patir?i?, gyvenimo periodo“, – sak? gydytoja.
Pavyzd?iui, estrogenin? moteris, kuri vis? d?mes? skyr? savo vyrui ir vaikams, art?dama prie menopauz?s, persitvarkius hormon? santykiui labiau ? androgen? pus?, gali prad?ti daugiau galvoti apie savo pa?ios norus ir tikslus.
Arba serotoninikas paauglys, gaudamas i? t?v? pagyras tada, kai labai daug mokosi ir gerai para?o kontrolin?, gali ilgainiui tur?ti dominuojant? dopamin? ir siekti vis didesni? tiksl?.