Nuotek? patekimas ? jūr? sustabdytas
Liepojos miesto savivaldyb?s Vie??j? ry?i? ir rinkodaros skyriaus ved?ja Zita Lazdan? institucijos interneto svetain?je prane?a, kad nuotek? i?siliejimas ? jūr? buvo sustabdytas, o nuotek? valymo ?rengini? veikla laikinai atnaujinta.
?Pad?tis d?l nuotek? i?leidimo ? jūr? jau i?spr?sta ir nuotekos nebei?leid?iamos u? valymo ?rengini? rib?. Kartu su Rygos technikos universiteto ekspertais t?siamas avarijos padarini? likvidavimas, techninis sugriuvusios sienos tyrimas ir prie?as?i? ai?kinimasis. Taip pat u?tikrinama vandens kokyb?s poky?i? analiz? ir steb?sena“, – teigia ji.
U? aplink?, vandenynus ir ?uvininkyst? atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevi?ius savo feisbuko paskyroje ra?o, kad preliminariai ant ?em?s i?siliejo 1100 kubini? metr?, o ? jūr? pateko 11 600 kubini? metr? nuotek?. Nuotekos i? valymo sistemos tek?ti prad?jo liepos 23 d., apie 16.30 val., o buvo pilnai sustabdytos liepos 24 d.
?Rytoj ir poryt bus paskelbti i?samesni? tyrim? rezultatai d?l tar?os ?em?je ir vandenyje. Kol kas visi tyrim? m?giniai i? paplūdimi? rodo, kad vanduo ten ?varus, ta?iau dar laukiama rezultat? i? vandens greta valymo ?rengini?“, – teigia jis.
M. ?ilius: ?taka ekosistemoms, be abejo, bus
Savo ruo?tu KU Jūros tyrim? instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas ?ilius teigia, kad galima ekologin? nelaim?, ?vykusi Liepojoje, be abejo, tur?s poveik? ekosistemoms.
??inome, kad ? aplink? pateko daugiau nei tūkstantis ton? dumblo, t. y. organin?s med?iagos, kuriose esama ir sieros jungini?. K? tai rei?kia aplinkai? Vis? pirma, kei?iasi Baltijos jūros vandens skaidrumas, pH balansas ir ma??ja deguonies kiekis, nes d?l ?ios tar?os yra sunaudojamas vandenyje i?tirp?s deguonis. Ma??jantis deguonies kiekis veikia vis? jūros gyvast?. ?uvys, kurios turi galimyb? jud?ti, paprastai i? tokios zonos traukiasi, bet sergantys, nejudrūs ar ma?iau judrūs jūros gyventojai (moliuskai, v??iagyviai), dugne tarpstantys mikroorganizmai ?ūsta“, – paai?kina M. ?ilius.
Anot jo, valyklos – tai savoti?ki filtrai, kuriuose i? panaudoto vandens nusodinama did?ioji dalis ter?al?.
?Ten gali būti visko, nuo ?mogaus sveikatai pavojing? patogenini? bakterij? iki sunki?j? metal? ar mikroter?al?“, – iniciatyvai ?Tvari Lietuva“ sako specialistas.
I?siliejusios nuotekos gali būti pavojingos ir ?mogui
M. ?ilius atkreipia d?mes? ir ? tai, kad pavojingos patogenin?s bakterijos, kuri?, tik?tina, buvo nusodintame dumble, gali būti pavojingos ir ?mogaus sveikatai.
?Tai vibrio, ?arnynini? lazdeli? ir koliformin?s bakterijos, kurios gali suaktyv?ti patekusios ? jūros aplink?, arba prie?ingai – ? aplink? i?siliej? ter?alai gali suaktyvinti jūros ekosistemoje esan?ius patogeninius mikroorganizmus“, – teigia jis.
Vis d?lto mokslininkas pabr??ia, kad d?l ?io incidento ir galimos tar?os lietuviams baimintis nereik?t?.
?Vis? pirma, vyraujanti srov? tar?? ne?a i? piet? ? ?iaur?. Antra, ter?alai skiesis, tad avarijos pasekm?s bus labiau reik?mingos lokaliai nei globaliai. Tre?ia, ?iuo metu fiksuojamos v?jo kryptys palankios mums“, – ?vardija M. ?ilius.
Jis primena, kad Baltijos jūra yra viena i? labiausiai u?ter?t? pasaulyje, o tai yra nulemta geomorfologini? veiksni?, l?musi? jos susiformavim?.
?Tai – u?dara jūra, turinti tik vien?, nedidel? vandens apykaitos ir atsinaujinimo ?altin? – ?iaur?s jūr?. D?l nedideli? Skagerako s?siaurio gyli? vandens apykaita vyksta labai l?tai. Tuo pat metu ? Baltijos jūr? suteka labai daug upi?, kurios kaip drena?as sune?a visos ?mogi?kosios veiklos, vykdomos upi? baseinuose, padarinius“, – ??valgomis dalijasi ?Tvari Lietuva“ pa?nekovas.
Kol kas Latvijos paplūdimiuose maudytis draud?iama
LR aplinkos ministerija prane?a, kad Latvijos sveikatos inspekcija liepos 24 ir 25 dienomis u?draud? maudytis Liepojos paplūdimiuose. Inspekcija atliks Liepojos maudykl? vandens mikrobiologinius tyrimus ir informuos apie rezultatus.
Skelbiama, kad d?l ?vykusios nelaim?s didel?s ?alos ?moni? sveikatai ar ?uv? i?tekliams nenustatyta, vis d?lto artimiausiomis dienomis galioja raginimas nesimaudyti Latvijos pajūrio zonose, pradedant nuo Liepojos miesto paplūdimio ? ?iaur? iki Sako seniūnijos.
Lietuvos aplinkosaugininkai stebi jūros sroves ir hidrometeorologin? situacij?, maudykl? būkl? tikrina Palangos bei Klaip?dos miest? savivaldyb?s ir informuoja poilsiautojus apie vandens kokyb?.
ELTA primena, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vadov? Milda Ra?ien? pabr???, jog d?l ?vykusios ekologin?s nelaim?s Lietuvos pajūriui gr?sm? nenumatoma.
??vertinus vyraujan?ius v?jus Baltijos jūroje ir meteorologines s?lygas, kurios buvo praeit? savait?, numatomos ?i? savait?, tikrai galime patikinti, kad tar?os Lietuvos pajūryje ?iuo metu n?ra. ?vertinant i?siliejus? ne?var? vanden?, kuris pateko i? Liepojos nuotek? valyklos ? Baltijos jūr?, tikrai gr?sm?s Lietuvos pajūriui nenumatoma“, – antradien? LRT radijui sak? M. Ra?ien?.