Pirm?j?, liepos prad?ioje pasibaigus? konkurs?, kuriame dalyvavo du dalyviai, s?kmingu laikantis D. Kreivys pabr???, kad ?iuo metu ne ?alys renkasi investuotojus, o investuotojai – ?alis.
?Park? pasiūla yra gana didel? – tiek Baltijos, tiek ?iaur?s jūroje, Amerikoje. Ekonomin?s s?lygos yra reik?mingai pasikeitusios, ?rangos kaina padid?jusi, bank? kapitalo ka?tai i?aug?. Kainos taip pat smarkiai pasikeitusios nuo to, k? tur?jome prie? metus, kuomet dar buvo iniciatyva, visi nor?jo ka?k? daryti. Tai pasikeit? ir investuotojai labai atid?iai renkasi. Su antru parku ?iandien dirbame tikrai rimtai, kad tur?tume rimt? konkurs?“, – sak? jis.
Vis d?lto D. Kreivys negal?jo u?tikrinti, kad antras konkursas sulauks daugiau konkurencijos nei pirmasis.
?Negaliu pasakyti, kiek dalyvi? bus antrame v?jo parko konkurse – ar vienas, ar du, ar trys, ar keturi. Ministerija deda maksimaliai pastang?, kad konkursas būt? kuo didesnis, kad valstyb? gaut? kuo didesn? naud? i? to konkurso. Parkas duos naudos gyventojams tiek per pigesn? elektr?, tiek u?tikrins energetin? nepriklausomyb?“, – sak? jis.
Ministras dar pasteb?jo, kad antrasis konkursas yra dvinaris.
?Yra valstyb?s pagalbos komponentas, bet jeigu investuotojai pasiūlo nul? (kad neima valstyb?s pagalbos), tada organizuojamas antras etapas ir klausiama – galbūt investuotojai nori prisimok?ti.
Jis unikalus, sulaukiame i? kai kuri? investuotoj? kritikos – kod?l reikia daryti antr? dal?, bet manome, kad tai tikrai reikalinga. Ypa? tuo metu, kai mat?me, kad elektros kainos auga dramati?kai. Vis? noras vystyti tiek sausumos, tiek v?jo parkus buvo did?iulis. Tai atrod? natūralus ?ingsnis. Dabar irgi – jei matysime, kad investuotojai nepasirinks primok?ti, gali būti ir valstyb?s pagalbos. ?? aukcion? planuojame paskelbti iki nauj? met?“, – laidoje ?Eltos kampas“ sak? D. Kreivys.
Elta primena, kad pirmojo v?jo parko konkursas ?vyko liep?, o potencialiu jo laim?toju ?vardinti ?Ignitis grup?“ ir ?Ocean Winds“, valstybei pasiūl? 20 mln. eur?. Antrasis aukciono dalyvis pasiūl? minimali? 5 mln. eur? sum?.
D. Kreivys laidoje dar pasteb?jo, kad jūrin? elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos ?Harmony Link“, nors ir nebūtina sinchronizacijai su kontinentine Europa, reikalinga energijos prekybai.
?Gird?jome daug kritikos, kad ?is projektas v?luoja, d?l to elektros energija Lietuvos gyventojams brangs, o gal?t? būti pigesn?. Ta?iau realiai ?Harmony Link“ ?iai dienai sinchronizavusis su kontinentine Europa, suma?inus pralaidum? su Lenkija, Lietuvoje elektros kainos gyventojams suma??t? 7 proc.
Jeigu ?Harmony Link“ atsirast?, to suma??jimo nebūt?. Bet apie 2028–2030 m., kai tur?sime ?Harmony Link“, jau bus baigin?jami parkai, per vis? integracij? ? bendr? europin? sistem?, kai turi pertekli?, gal?tume eksportuoti, kai trūksta – pasiimti nedidelius kiekius. Tada jungtis bus labai reikalinga“, – sak? jis.
Ministras taip pat pakomentavo ?i? savait? pasibaigus? kvietim? ma?oms ?mon?ms, ūkininkams ir atsinaujinan?i? i?tekli? energijos (AIE) bendrijoms gauti param? saul?s elektrin?ms ?sirengti. Juo susidom?jo 182 subjektai, o papra?yta 6 proc. i? numatyt? 64 mln. eur?.
?K? tik pasibaig? ir buvo panaudoti visi pinigai, skirti ?sirengti ant stog? gaminantiems vartotojams. ?ia kalbame apie komercines elektrines, kurios neturi gaminan?io vartotojo schemos. Be to, neturi gaminan?io vartotojo statuso. Tod?l tokiomis s?lygomis, kurios buvo, mes pamat?me, kad jos n?ra visai tinkamos. Planuojame, kad kai kurias s?lygas pakeisime. Be to, noriu pasteb?ti, kad konkurse leidome dalyvauti tik labai ma?oms ?mon?ms“, – sak? jis.
D. Kreivys sutiko, kad ?iam kvietimui buvo ?vesta per daug apribojim?.
?Nor?jome, kad vidutin?s ir stambios ?mon?s statyt?si pa?ios, valstyb?s parama turi būti skirta horizontaliai visai visuomenei“, – ai?kino ministras.