Naujoji katilin? ?ilumos kain? gr??ino ? 2008 m. lyg?

??engiame ? Kauno ?ilumos gamybos rink?, kur aktyvi gamintoj? konkurencija vasar? atskleid?ia visus biokuro privalumus. Dabar, liep?, ?ilumos gamybos kaina tesiekia 7-8 cnt/kWh ir Kaunas tapo pavyzd?iu, k? gali garantuoti laisva nepriklausom? ?ilumos gamintoj? konkurencija“, – sak??Gediminas Uloza, bendrov?s ?Pramon?s energija“ direktorius.
?
Pasak Kauno mero Andriaus Kup?insko, naujoji biokuro katilin? Petra?iūnuose ?ymi lū?? miesto ?ilumos ūkyje, kai nepriklausomi gamintojai vasar? vien biokuru gali patenkinti vis? ?ilumos energijos poreik?. Prie? kelet? met? Kauno miesto pasirinkta kryptis skatinti priva?i? gamintoj? atsiradim? visi?kai pasiteisino: miestui nebereikia skolintis investicijoms, o privatūs gamintojai sugeba pasiūlyti i? ties? konkurencing? ?ilumos kain?.
?
Ma?a biokuro savikaina sukūr? situacij?, kai instaliuotos katilini? galios perteklius??(miesto poreikis vasar? apie 45 MW, o instaliuot? biokuro katil? maksimali galia jau vir?ija 50 MW) ver?ia tiek?jus konkuruoti kaina – tai ir yra geriausia ?inia centralizuotai tiekiam? ?ilum? ir kar?t? vanden? perkantiems kaunie?iams. Klaip?doje analogi?ka situacija fiksuota jau prie? metus, kai?2013 m. gegu?? prad?jo veikti atliekas ir biokur? deginanti nepriklausomo ?ilumos gamintojo j?gain?.
?
Petra?iūnuose, R.Kalantos gatv?je, prad?jusioje veikti katilin?je sumontuoti du 8 MW galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendr? gali? padidinantis dar 3,2 megavato. Visu paj?gumu veikian?ioje katilin?je per dien? ?iemos sezono metu sunaudojama apie?600 m3?medienos skiedr?. ?iem? katilin? gamins iki 10 proc. Kauno miestui reikalingos ?ilumos energijos, o vasar? ji paj?gi paruo?ti net tre?dal? kar?tam vandeniui reikalingos ?ilumos.
?
Katilin? pastatyta Kauno pramonin?je zonoje, buvusios Ketaus liejyklos atliek? s?vartyno teritorijoje. Sutvarkytame daugiau nei hektaro plote sumontuotos modernios aplinkos apsaugos technologijos – katilin?s dūmai valomi net trimis pakopomis (sausuoju ir ?lapiuoju būdu), teritorija aptverta auk?ta gars? izoliuojan?ia tvora. I? viso sukurta iki 20 nauj? darbo viet?, o bendros projekto investicijos Kaune sudaro daugiau nei 21mln. lit?, i? kuri? 6 mln. Lt – ES struktūrini? fond? l??os.
?
?Atidarytoji katilin? yra pirmoji ir kol kas vienintel? nepriklausoma biokuro katilin? Kaune, finansuojama ES struktūrini? fond? paramos l??omis. D?l ES paramos ?iai katilinei yra nustatyta reguliuojama ?ilumos kaina, leisianti u?tikrinanti maksimali? naud? vartotojams tiek vasaros, tiek ir ?iemos sezono metu“, – sak? Gediminas Uloza.
?
Skai?iuojama, jog vien d?l atsiradusio biokuro katilini? galios pertekliaus ir prasid?jusios gamintoj? konkurencijos vienos kWh gamybos kaina Kaune suma??jo beveik per pus? – nuo 15 cnt (2014-?j? saus?) iki 8 cnt (2014-?j? liep?). Kauno miesto vartotojams tai rei?kia beveik 2,5 mln. Lt ma?esnes i?laidas vien u? liepos m?nes?. Nors ?iem? biokuras viso Kauno miesto poreikio dar nepatenkins, ta?iau biokuro katilin?s, o ypa? reguliuojamos, savo dalimi vis tiek ma?ins na?t? visiems vartotojams.
?
Ekspert? vertinimu, ?alies ?ilumos ūkio autsaideriuose vilk?sis Kaunas pastaraisiais metais sugeb?jo ??okti ? biokuro traukin? ir net atsidurti daugelio miest?, ?skaitant sostin?, prie?akyje. 2010 metais Valstybinei kain? ir energetikos kontrol?s komisijai nusta?ius ?ilumos energijos supirkimo tvark? i? nepriklausom? ?ilumos gamintoj? Kaune buvo sukurta palanki erdv? priva?ioms investicijoms, o ?ilumos tiek?jas AB ?Kauno energija“ s?kmingai bendradarbiauja su nepriklausomais gamintojais siekiant vieno bendro tikslo – ma?esn?s ?ilumos kainos kaunie?iams.