1. Sinchronizacija: ?tampa, da?nis ir... dviratis?
Daugelis elektros vartotoj? Lietuvoje ?ino, kad ?tampa rozet?je siekia 220–230 volt? (V), o da?nis yra 50 herc? (Hz). Būtent tai yra ir svarbiausi elektros kokyb?s parametrai – da?nis ir ?tampa.
Daugiau nei prie? 100 met? – dar kuriantis energetikos sistemoms – sutarta, kad geriausiai kokybinius elektros reikalavimus i?laikyti galima susijungus ? sistemas, tai yra, tuo pa?iu da?niu ir tuo pa?iu taktu, arba sinchroni?kai. Sinchronizacija su kontinentin?s Europos tinklais (KET) rei?kia ir geografi?kai kitok? da?nio valdym? nei ?iuo metu.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operator? ?Litgrid“ siūlo dvira?io-tandemo analogij? paai?kinti sinchronizuotam elektros sistemos darbui. ?iuo atveju ?tampa atitinka oro sl?g? padangose, o da?nis – greit?.
?Va?iuodami dvira?iu tandemu, dviratininkai mina pedalus sinchroni?kai – tai yra, tuo pa?iu ritmu ir taktu, tod?l visi va?iuoja tuo pa?iu grei?iu bei i?laiko balans? (dviratis nevirsta ant ?ono).
Pagal ?i? supaprastint? analogij? energetin?s elektros sistemos yra sujungtos ? infrastruktūr? (r?mas), kuri susieta nepertraukiama elektros gamyba (pedal? mynimas), paskirstymu (grandin?) ir vartojimu“, – teigia ?Litgrid“.
Tad visai supaprastintai kalbant: trys Baltijos ?alys pers?da ant kito dvira?io, tik?damosi didesn?s sprendim? laisv?s, kokyb?s ir saugumo.
?ioje iliustracijoje matyti, kaip Austrija, Vokietija, Prancūzija ir Belgija ?mina“ kontinentini? Europos tinkl? (KET) dvirat?-tandem?. 50 Hz da?nis prilygintas 50 km/h grei?iui:

Da?nio reguliavimas yra i? esm?s pusiausvyros tarp elektros gamybos ir suvartojimo palaikymas. Da?nis apibūdina kintamosios srov?s savyb? keisti krypt? (50 herc? rei?kia 50 svyravim? per sekund? ? vien? ir kit? pus?).
Kod?l gi svarbu palaikyti 50 Hz? Da?nio nuokrypis gali lemti elektros tiekimo sutrikim?. Virduliai, lygintuvai ?nebijo“ pakitusio da?nio, ta?iau jautresn? ?ranga gali nukent?ti.
Vienas i? būd? palaikyti da?n? yra sinchroniniai kompensatoriai ir stambūs energijos kaupikliai. ?iedu dalykai yra ir sinchronizacijos projekto dalis.
Bet mes jau dabar turime 50 Hz ir tur?sime tok? da?n? prisijung? prie KET, kas gi kei?iasi?
?Iki ?iol svarbiausi? elektros sistemos parametr? – elektros energetikos sistemos da?n? – Baltijos ?alyse centralizuotai valdo ir koordinuoja dispe?erin? Maskvoje, tod?l sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija yra energetin? sala Europos bendrijoje“, – ?Delfi“ komentuoja ?Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Trumpai – kaip sinchronizacija pakeis Lietuvos energetik?:
Pasak R. Masiulio, prad?jus sinchronin? darb? su kontinentin?s Europos tinklais, elektros energetikos sistemos valdymo principas pasikeis i? centralizuoto da?nio valdymo ? decentralizuot?. Visos kontinentin?s Europos operator?s yra atsakingos u? da?nio valdym? proporcingai pagal valdomos sistemos dyd?.?
?Tad po sinchronizacijos Baltijos ?alys tur?s prisid?ti prie bendro sinchronin?s zonos da?nio valdymo. Veiksime savaranki?kai ir nepriklausomai, tuo pa?iu – bendradarbiaudami su keliasde?imt kit? Europos elektros perdavimo sistem? operatori?“, – teigia vadovas.
Baltijos ?ali? sinchronizacija su kontinentin?s Europos tinklais vyks pasinaudojant i?pl?sta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos ?LitPol Link“. Planuojama, kad per būsim? jungt? – ?Harmony Link“ – vyks prekyba elektra su Lenkija. Lietuvoje veiks trys galingi varikliai – sinchroniniai kompensatoriai (Latvijoje ir Estijoje – taip pat po tris).
Sinchroniniai kompensatoriai (SK) yra didel?s mas?s galingi elektros varikliai, u?tikrinantys tinklo inercij?. Sukimosi sukurta inercija garantuoja stabil? sistemos da?n? ir patikim? jos darb?, suma?ina ?tampos kry?ius trump?j? jungim? metu, kompensuoja reaktyvi?j? gali?.
Lietuvoje nuspr?sta juos ?rengti Alytaus, Tel?i? ir Neries (Vilniaus rajone) transformatori? pastot?se. Pirmieji du SK jau ?jungti.
2. Kada ir kod?l nuspr?sta palikti BRELL – 17 met? pasiruo?imo
Taigi, Europoje veikia kelios energetin?s sistemos, tarp kuri?: Did?iosios Britanijos, ?iaur?s ?ali?, Kontinentin?s Europos tinklai (KET) ir IPS/UPS sistema. Baltijos ?alys tebeveikia IPS/UPS sistemoje, kuri? valdo Rusija.

IPS/UPS sinchroninio darbo zona apima labai didel? geografin? teritorij? – kad būt? patogiau valdyti, ji padalyta ? kelet? ma?esni? grupi?. Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos kartu su Baltarusijos ir Rusijos Centrin?s bei ?iaur?s Vakar? teritorija veikia vadinamajame BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ?iede.
?Id?j? atsijungti nuo Rusijos valdomos elektros perdavimo sistemos galima atsekti iki Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybi? atkūrimo prie? daugiau nei 30 met?. Atsiradus tinkamoms ekonomin?ms ir politin?ms s?lygoms, 2007 metais Baltijos ?ali? premjerai patvirtino strategin? Lietuvos, Latvijos ir Estijos siek? tapti kontinentin?s Europos tinkl? dalimi“, – komentuoja R. Masiulis.
2018 metais pasiektas politinis susitarimas d?l sinchronizacijos scenarijaus ir ?gyvendinimo termino, taip pat prasid?jo formali kontinentin?s Europos sinchronin?s zonos i?pl?timo procedūra.
2019 metais keli? ?ali? elektros perdavimo sistem? operator?s pasira?? prisijungimo sutart? ir technines prisijungimo s?lygas.
?Tais pa?iais metais Lenkijos ir Baltijos ?ali? ?ali? prezidentai bei Europos Komisijos pirmininkas pasira?? politin? susitarim? d?l Baltijos ?ali? elektros sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais ?gyvendinimo, kuriuo ?tvirtintas konkretus veiksm? planas ir būtini ?gyvendinti kertiniai projektai iki 2025 met?“, – teigia ?Litgrid“ vadovas.
Geopolitiniai ir kiti poky?iai taip pat skatino projekt?. Pavyzd?iui, Lietuva kritikavo Astravo atomin?s elektrin?s (AE) Baltarusijoje saugumo spragas, nors Minskas jas neig?.
Buvo kil? ir būg?tavim? d?l Rusijos energetikos infrastruktūros būkl?s (2009 metais galingiausia Rusijos Sajan?–Su?ensko hidroelektrin? patyr? did?iausi? avarij? Rusijos istorijoje. Per avarij? buvo sunaikinti bei sugadinti visi elektrin?s hidroagregatai. J?gain? buvo sustabdyta t? pa?i? met? rugpjūt?, primena ?Litgrid“). Galiausiai negalima ignoruoti ir Rusijos invazijos ? Ukrain? 2022 met? vasar?.
3. K? tai rei?kia gyventojams – ne vien saugumas
?Litgrid“ pa?ymi, kad sinchronizacijos projektas – tai ?vartai ? Vakarus“. Sinchronizacija leis Lietuvai pasiekti energetin? laisv?, tod?l ji esanti ypa? svarbi nacionalinio saugumo prasme. Ta?iau sinchronizacija turi ir daugiau naud?: pavyzd?iui, naujos linijos ir ?renginiai prisid?s prie atsinaujinan?ios energetikos pl?tros.
Skirtumus tarp Baltijos ?ali? dalyvavimo KET ir IPS/UPS sistemose galima ?vardyti ?iais keliais punktais:
?Sinchronizacija su kontinentin?s Europos tinklais – vienintelis būdas visas tris Baltijos ?alis ne tik komerci?kai ir teisi?kai, bet ir fizi?kai atriboti nuo Astravo atomin?s elektrin?s ir joje gaminamos energijos“, – teigia operator?.
Taip pat padid?siantis elektros energijos prekybos su kontinentine Europa mastas (nutiesus ?Harmony link“ jungt?).
?Be to, kad tapsime visaver?iais Europos elektros infrastruktūros dalyviais, patys gal?sime savaranki?kai valdyti elektros sistemos da?n?, sujungus elektros sistemos tinklus, taip pat atsiras daugiau galimybi? pl?toti atsinaujinan?ius energijos i?teklius ir aktyviau dalyvauti bendroje ES elektros rinkoje.
Kalbant apie tiekimo saugum?, susijungimas su kontinentine Europa u?tikrins nepriklausom?, stabil? ir patikim? Baltijos ?ali? elektros sistem? valdym? ir prisid?s prie viso regiono energetinio saugumo“, – sako R. Masiulis.
Pasak jo, Lietuva ?iuo metu jau visi?kai integruota ? Europos elektros prekybos rink?, kuri veikia pagal princip?, kad elektra i? pigesni? zon? keliauja ? brangesnes zonas, taip art?jant prie kain? pusiausvyros visoje Europoje. Apie tre?dal? elektros energijos Lietuva importuoja i? kit? valstybi?. Vietos gamybos dalis pastaruosius kelis metus spar?iai ir nuosekliai auga, ?rengiant naujas saul?s ir v?jo elektrines.
?Kadangi elektros prekyba su Rusija n?ra vykdoma nuo 2022 met?, o su Baltarusija – nuo 2020 met?, Baltijos ?ali? sinchronizacija su kontinentin?s Europos elektros tinklais netur?s reik?mingos ?takos didmenin?ms elektros kainoms.
?Litgrid“ vertinimu, didesn? ?tak? vartotoj? mokamai galutinei elektros kainai tur?s auganti atsinaujinan?i? i?tekli? gamyba Baltijos ?alyse, importo galimyb?s ir duj? kainos rinkoje. Lietuvoje did?jant vietos atsinaujinan?i? i?tekli? gamybos paj?gumams, prognozuojamas elektros kain? ma??jimas“, – komentuoja ?Litgrid“ vadovas.
Elektros perdavimo jung?i? Lietuvoje ?em?lapis:

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) yra komentavusi ?Delfi“, kad d?l sinchronizacijos vartotojams elektros kainos netur?t? pastebimai padid?ti.
?Trumpuoju laikotarpiu atsijungimas nuo BRELL gali lemti nedidel? elektros kain? padid?jim? d?l infrastruktūros investicij?, ta?iau ilgainiui Baltijos ?alys pajus naudas: stabilesnes kainas, didesn? tiekimo saugum? ir galimyb? naudotis pigesniais elektros i?tekliais i? Europos rink?. Vidutiniam vartotojui tai rei?kia patikimesn? elektros tiekim? ir ma?esni? s?skait? perspektyv? ateityje“, – sakoma komentare.
4. Elektros vartotoj? pra?oma likti budriems – gali siaut?ti suk?iai
Art?jant (de)sinchronizacijos datai ?Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir ?Litgrid“ i?platino prane?im?, kuriame ai?kin?, koks vaidmuo tenka Lietuvos ?mon?ms. Pasak abiej? operatori?, gyventojams nereikia atlikti joki? papildom? veiksm?.
?Baltijos ?ali? elektros tinkl? sinchronizacija su kontinentine Europa ir atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos yra paskutinis ?ingsnis ? Lietuvos energetin? nepriklausomyb?, ta?iau fizi?kai ESO klientai per?jimo niekaip nepajus ir joki? su tuo susijusi? veiksm? atlikti nereikia“, – prane?ime sako ESO atstov? ry?iams su visuomene Rasa Juodkien?.
ESO atstov? atkreipia d?mes?, kad art?jan?iu sinchronizavimu gali bandyti pasinaudoti suk?iai ar dezinformacijos skleid?jai, tod?l kvie?ia gyventojus i?likti budriems, nepasikliauti nepatikimais ?altiniais, nespausti joki? prisidengiant sinchronizacija atsi?st? neai?ki? nuorod?, neatsakin?ti ? SMS ir kitais kanalais gautus prane?imus.
?ESO nesi?s savo klientams prane?im?, susijusi? su sinchronizacija, nes ?mon?ms nieko nereikia daryti, spausti, jungtis, i?jungti ar perjungti. Elektros tiekimas bus u?tikrintas be pertrūki?, tod?l tikrai nereikia nerimauti ar ruo?tis galimiems atjungimams, toki? dezinformacini? ?inu?i? jau pasipyl? Latvijoje ir Estijoje“, – pastebi R. Juodkien?.
Energetikos ministras ?ygimantas Vai?iūnas i?vakar?se patikino, kad sinchronizacijai pasirengta, gr?smi? nematyti.
?e?tadien?, vasario 8 dien? Baltijos ?ali? elektros perdavimo sistem? operator?s atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir prad?s bendr? izoliuoto darbo bandym?. Pasibaigus bandymui vasario 9 dien? per ?LitPol Link“ elektros jungt? su Lenkija Baltijos ?ali? elektros energetikos sistemos bus sinchronizuotos su kontinentin?s Europos tinklais.
?Atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, bandymai ir prisijungimas prie kontinentin?s Europos ?vyks nepastebimai, lygiai kaip ?vyko ir mūs? 2023 met? baland? atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas“, – prane?ime sako ?Litgrid“ atstovas Matas Noreika.
Vienas i? kritin?s infrastruktūros element? – sinchroninis kompensatorius. Lietuvoje bus ?jungti trys tokie agregatai:

5. Ar esame pasireng? sabota?ui? – Galimi kibernetiniai i?puoliai
?tempta geopolitin? pad?tis ver?ia klausti, kiek esame pasireng? trukdymams atsijungti nuo BRELL. Lietuvos Vyriausyb?s kanceliarija pirmadien? i?platino prane?im?, kuriame taip pat paragino i?likti budriems.
?Art?jant ?iam vienam svarbiausi? ?vyki? Lietuvos istorijoje, Nacionalinis krizi? valdymo centras kartu su Valstyb?s saugumo departamentu (VSD) prevenci?kai persp?ja gyventojus i?likti budriais ir nepasiduoti provokacijoms“, – teigiama prane?ime.
VSD vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybi? sprendim? atsijungti nuo BRELL ?iedo. Es? beveik neabejotina, kad artimiausiu laikotarpiu Rusija ir jos interesams atstovaujantys asmenys ie?kos būd? paveikti visuomen?s nuomon? apie Baltijos valstybi? energetikos sektoriaus stabilum? ir energetin? saugum?.
Taip pat pa?ymima, kad artimiausiu laikotarpiu tik?tinos prie? energetikos sektoriaus ?mones nukreiptos kibernetin?s atakos, neatmetama kinetini? veiksm? prie? kritin? infrastruktūr? galimyb?. D?l pasikeitusios situacijos Baltijos jūroje yra i?augusi nety?ini? incident?, kuri? metu gali būti pa?eista povandenin? infrastruktūra, rizika.
Dar vienas svarbus Lietuvos energetikos sistemos elementas – 200 MW baterij? kompleksas:

?Litgrid“ vadovas R. Masiulis ?Delfi“ komentuoja, kad sabota?o galimyb?s tiesiogiai per Rusijos ar Baltarusijos elektros sistemas yra minimalios, nes Lietuva neimportuoja elektros i? Rusijos nuo 2022 met? gegu??s, o i? Baltarusijos – nuo 2020 met? lapkri?io, kai prad?jo veikti Astravo AE.
?Kalbant apie gr?smes jūroje, net ir neveikiant visoms jūrin?ms elektros jungtims Baltijos ?ali? elektros sistem? stabilus veikimas būt? u?tikrinamas tiek tuo atveju, jei tai atsitikt? ?iuo metu, veikiant IPS / UPS sistemoje, tiek Baltijos ?alims dirbant izoliuotu re?imu, tiek po sinchronizacijos su kontinentin?s Europos tinklais“, – sako operator?s vadovas.
Jis pridūr?, kad Baltijos ?ali? elektros perdavimo sistem? operatoriai yra atlik? visiems galimiems scenarijams reikalingus pasiruo?imo darbus, pareng? ir suderin? veiksm? planus.
6. Kas padaryta ir kas dar numatoma? – 2025 metais bus labai svarbūs
Apie 1,6 mlrd. eur? vert?s projekt? trimis ketvirtadaliais l??? finansavo Europos S?junga. Jo metu sustiprinti Baltijos ?ali? ir Lenkijos elektros perdavimo tinklai, ?rengti sinchroniniai kompensatoriai, sistemos parengtos savaranki?kam da?nio valdymui. Projektas toks sud?tingas, kad nenuostabu, jog kai kurie procesai dar tur?s palaukti ?gyvendinimo.
Brangiausias i? j? – naujos elektros jungties su Lenkija ?Harmony Link“ statyba. I? prad?i? ji planuota kaip jūrin? jungtis, ta?iau dabar numatyta tiesti ?i? elektros magistral? per sausum?.
?Pagal pirmin? grafik? statybos darb? vie?ieji pirkimai tur?t? būti paskelbti 2026 metais. Naujoji jungtis tur?t? būti ?jungta iki 2030 met? pabaigos“, – sausio m?nesio sinchronizacijos naujienlai?kyje ra?o ?Litgrid“.
Pateikiame sinchronizacijos projekto technin? pa?ang? Lietuvoje:
Sinchronizacijos projektas pareikalavo did?iuli? diplomatini? ir politini? pastang?, finansini? i?tekli? ir laiko. Ne kart? buvo kilusi? diskusij? tarp Baltijos ?ali? d?l sinchronizacijos kelio ir dat?. Kaip matyti i? bendro projekt? s?ra?o, net ir po ?io savaitgalio darbai nesibaigs. Dar laukia galutinis linij? su Kaliningradu ir Baltarusija i?montavimas, naujos jungties su Lenkija tiesimas, vietin?s elektros gamybos Lietuvoje didinimas.