Pirmosios okupacijos dienos: chaosas ir informacinis karas
Jei Lietuva būt? u?pulta, tik?tina, kad pirmosios okupacijos dienos būt? lydimos informacinio ir politinio chaoso. Kaip ir 1940-aisiais ar per 2022 m. Ukrainos kar?, dalis visuomen?s bandyt? prie?intis, o kita dalis – pasiduot? arba net palaikyt? okupantus.
Dezinformacija ir psichologinis spaudimas. Socialiniai tinklai būt? u?tvindyti okupant? ir j? parankini? raginimais ?nesiprie?inti“, ?der?tis“ ir ?i?vengti kraujo praliejimo“. Kai kurie buv? politikai ar visuomen?s veik?jai ai?kint?, kad pasiprie?inimas beprasmi?kas, o ?pragmati?kas“ sprendimas būt? prisitaikyti.
Istorija rodo, kad okupantai visada remiasi vietiniais bendradarbiais, ir ne tik Lietuvoje. Kaip 1940 m. ? okupant? vald?i? buvo paskirti soviet? parinkti lietuviai, taip ir dabar grei?iausiai atsirast? nauja marionetin? vyriausyb?, sudaryta i? prorusi?k? veik?j? ar tiesiog prisitaik?li?, kurie siekt? i?saugoti savo ?tak?.
Represijos ir skundim? kultūra
Kaip ir ankstesni? okupacij? metu, naujoji vald?ia grei?iausiai vykdyt? politinius ?valymus“.
Prasid?t? are?tai ir persekiojimai. Nepriklausomos Lietuvos kari?kiai, politikai, ?urnalistai, aktyvistai ir verslininkai tapt? pagrindiniais taikiniais. Jie būt? suimti remiantis i? anksto parengtais s?ra?ais arba vietini? informatori? skundais.
Istorija rodo, kad okupantai da?nai pasitelkia vietinius skundikus, kurie i?duoda savo kaimynus ar net draugus d?l baim?s, ideologini? ?sitikinim? ar materialin?s naudos. Dalis ?moni?, nor?dami pelnyti okupant? pasitik?jim?, prane?t? apie ?nepatikimus elementus“, kurie v?liau būt? suimti ar deportuoti.
Nors pagrindinius sprendimus d?l represij? anuomet pri?m? sovietin? vald?ia, da?nai trem?i? proces? palengvindavo vietiniai kolaborantai – skundikai, stribai, soviet? vald?ios pareigūnai. Yra daug istorini? liudijim?, kad ?mon?s buvo i?tremti, nes juos i?dav? kaimynai, pa??stami ar net gimin?s, siekdami asmenin?s naudos ar i? baim?s. Atsiminimuose galima rasti pasakojim?, kad i?davusieji kaimynai elg?si net ?iauriau nei rus? kariai.
Kaip sovietme?iu atsirado lietuvi?ki NKVD padaliniai ir stribai, taip ir naujoje okupacijoje būt? vietini? kolaborant?, kurie pad?t? vykdyti represijas. Ypa? aktyviai skundikais tapdavo tie, kurie nor?jo ?siteikti soviet? vald?iai arba siek? atker?yti d?l asmenini? prie?prie??.
Ekonomin? ir kultūrin? kolaboracija
Okupantai grei?iausiai paskelbt?, kad Lietuvoje ?viskas stabilu“, ta?iau i? ties? būt? kuriama nuo Rusijos priklausoma ekonomika, cenzūruojama kultūra, ?iniasklaida.
Istorija rodo, kad dalis verslo elito visada randa būd? i?likti. Kai kurie verslininkai imt? bendradarbiauti su nauja vald?ia, kad i?saugot? savo ?mones ar net gaut? naudos i? naujos sistemos.
1940 m., kai Lietuva buvo okupuota Soviet? S?jungos, dalis Lietuvos politik?, ra?ytoj? ir intelektual? palaik? nauj?j? vald?i?. Jie dalyvavo Liaudies Seimo rinkimuose, kurie buvo inscenizuoti pagal Maskvos nurodymus. Po karo kai kurie i? j? tapo soviet? re?imo dalimi, kūr? propagandinius kūrinius, persekiojo antisovietinius veik?jus.
Kaip ir sovietme?iu, atsirast? meninink?, ?urnalist?, ra?ytoj?, kurie prisitaikyt? prie naujosios vald?ios ir kurt? lojali? propagand?, teisinan?i? okupacij?. Kiti tiesiog tyl?t?, kad i?vengt? persekiojim?.
Lietuviai kolobarovo ir su naciais. 1941–1944 m. Lietuvoje veik? naci? administracija, kurioje dalyvavo ir lietuviai. Kai kurie j? organizavo ?yd? persekiojim?, ?udym?, pad?jo vokie?iams valdyti okupuot? teritorij?.
Emigrantai: tikra pagalba ar iliuzija?
Vienas did?iausi? skirtum? tarp ankstesni? okupacij? ir galimos naujos būt? masin? emigracija prie? karo prad?i?. Jei anks?iau ?mon?s netur?jo galimyb?s lengvai pab?gti, ?iandien daugelis lietuvi? gal?t? i?vykti ? Vakarus ir ten bandyti prie?intis i? toli.
Dalis lietuvi? emigracijoje tikrai bandyt? pad?ti Lietuvai: organizuot? informacin? kampanij?, remt? pasiprie?inim? l??omis, ie?kot? būd? sugr??inti laisv?. Kiti pasyviai steb?t?. Kaip ir XX a. i?eivijos atveju, dalis ?moni? tiesiog prisitaikyt? prie nauj? gyvenimo s?lyg? ir su laiku Lietuva jiems tapt? tik prisiminimu.
Okupantai siekt? sumenkinti emigrant? pastangas, vadindami juos ?i?davikais“, kurie gyvena saugiai ir tik i? tolo ?vaidina patriotus“.
Pasiprie?inimas ir laisv?s atkūrimas
Nepaisant okupacijos, galima numatyti, kad kaip ir XX a., kilt? pasiprie?inimas. Keli procentai gyventoj? prie?int?si visomis j?gomis.
Skirtingai nei sovietme?iu, ?iandien pasiprie?inimas gal?t? vykti ne tik mi?kuose, bet ir interneto erdv?je – per kibernetines atakas, informacin? kar?, slapt? organizuot? veikl?.
NATO ir Europos S?jungos ?odin? reakcija ai?ki, tik?tina, kad Lietuva i? karto sulaukt? bent dalin?s paramos: ginkl? tiekimo, sankcij? prie? okupantus, o gal net tiesiogin?s intervencijos. Tekt? realyb?je i?bandyti NATO sutarties penktojo straipsnio veikim?.
Kaip elgt?si kolaborantai po okupacijos ?lugimo?
Jei Lietuva po keleri?–keliasde?imties met? atgaut? nepriklausomyb?, būt? sprend?iama, k? daryti su tais, kurie talkino okupantams.
Ar vykt? reali dekolaboracija? Istorija rodo, kad po kiekvienos okupacijos dalis kolaborant? lieka nenubausti arba net v?l ?sitvirtina naujoje vald?ioje, net kai valstyb? yra nepriklausoma jau daugiau kaip 30 met?. Ar Lietuva i?dr?st? i? tikr?j? teisti kolaborantus? Ar v?l būt? bandoma visaip pateisinti naujas salom?jas ir cvirkas?
Kaip ir po sovietin?s okupacijos, kai kurie ?mon?s teigt?, kad ?nereikia ker?tauti“, ?laikas susitaikyti“, o kiti reikalaut? grie?tos atsakomyb?s.
Istorija linkusi kartotis
Analizuojant istorinius precedentus, galima daryti i?vad?, kad okupacijos atveju Lietuvoje v?l atsirast? kolaborant?, represij? vykdytoj? ir skundik?, ta?iau tuo pa?iu metu kilt? ir pasiprie?inimo jud?jimas.
Did?iausias skirtumas nuo ankstesni? laik? būt? masin? emigracija – dalis lietuvi? i?vykt? ? Vakarus ir ten bandyt? pad?ti Lietuvai, ta?iau i? tolo prie?intis okupacijai yra sud?tinga.
Istorija rodo, kad kolaborantai gali pad?ti ?tvirtinti okupacin? vald?i? laikinai, bet jie niekada negali u?gniau?ti tautos noro kovoti u? laisv?. Tik klausimas – kiek laiko ?? kart? u?trukt?, kol Lietuva v?l tapt? nepriklausoma?
Labai tikiuosi, kad ?i prognoz? niekada nei?sipildys, ta?iau ?i? dien? ?vykiai ir dalies tautie?i? po?iūris ? Rusij?, rinkim? rezultatai, elementai Vyriausyb?je, prorusi?k? politik? ?od?i? ir veiksm? pateisinimas, bandymas ginti SSRS besiilgin?ius veik?jus neleid?ia nusiraminti.
Nes, kaip neseniai viename interviu sak? Gabrielius Landsdbergis, ?iuo metu kovoti su Rusijos kariuomene pasirengusios tik dvi valstyb?s – Ukraina ir JAV.
Nuomon?
?ioje publikacijoje skelbiama asmenin? autoriaus nuomon?. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.