Teigiamas momentas tas, kad NATO ?alys bus ver?iamos didinti gynybos finansavim?. Neigiamas – tai teritoriniai, kol kas tik ?odiniai reikalavimai Kanadai ir Danijai. Ypa? kaista situacija d?l Grenlandijos. Mū?yje u? Grenladij? pradedama eskaluoti sena Grenlandijos istorija d?l priverstin?s kontracepcijos vietin?ms mergait?ms.
1960–1970 m. Danija inicijavo Grenlandijos mergait?ms (da?nai joms nesuprantant, kai kurios dar net netur?jo lytini? santyki?) kontraceptini? spirali? ? gimd? ?statym? medicinin?s patikros metu. Grenlandie?iai teigia, jog danai tokiu būdu nor?jo suma?inti vietini? gyventoj?, kuri? i? beveik 57 tūkst. 88 procentus sudaro eskimai (inuitai), gimstamum?. Danai tai neigia ir sako, kad gimdos spirali? ?statymas buvo savanori?kas ir tikslas buvo ne gimstamumo suma?inimas, o abort? skai?iaus suma?inimas, kadangi Grenlandijoje yra beveik did?iausias abort? skai?ius pasaulyje vienam gyventojui. Kad ir kaip ten būt?, bet 143 Grenlandijos moterys yra padavusios ie?kin? ? teism?, kad d?l priverstin?s kontracepcijos dalis j? tapo nevaisingos, o kitos dar patyr? psichologin?s kilm?s traumas. Ie?kinio suma vir?ija 6 mln. JAV doleri?. ?iais metais teismas tur?t? priimti sprendim?. Kadangi d?l did?iausios pasaulyje Grenlandijos salos, priklausan?ios Danijai, ?iuo metu u?vir? tikras mū?is tarp amerikie?i? ir dan?, tai ? vie??j? apyvart? yra leid?iamos visos senos ir naujos nuod?m?s.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai nori ?sigyti ?i? sal? d?l joje esan?i? ret?j? metal?, reikaling? elektronikos pramonei. Pati Grenlandija savo dyd?iu yra de?imtis kart? didesn? u? Danij?. Ji Danijai priklauso pla?ios autonomijos s?lygomis. Beje, kai norveg?-island? vikingo Eriko Rudojo grup? atrado Grenlandij?, toje vietoje eskim? nebuvo. Vikingai buvo pirmieji piet? Grenlandijos gyventojai. Ir tik v?liau i? ?iaur?s ?ia atsik?l? eskimai, kurie ?iandien vadinami ?ios salos ?iabuviais. Ar vikingams Grenlandijoje buvo per ?alta, ar jie nei?laik? sambūvio, o gal karo su eskimais, ta?iau j? v?liau beveik nebeliko.
Rusijos imperialistin? vald?ia su diktatoriumi putinu prie?akyje atid?iai stebi situacij? d?l Grenlandijos ir jau kalba: jeigu JAV d?l savo saugumo, o i? tikr?j? – d?l ret?j? i?kasen?, gali reikalauti kitai ?aliai priklausan?ios teritorijos, tai kod?l mes negalime u?grobti Ukrainos?
O kokia tur?t? būti Lietuvos pozicija gin?e tarp JAV ir Danijos?
Ne tik d?l pagarbos tarptautinei teisei, bet ir d?l Lietuvos interes? ?iame gin?e mes privalome palaikyti Danijos pus?, nes niekas negarantuos, kad ateityje koks nors a?trus Lenkijos prezidentas nepareikalaus Vilniaus kra?to, apkaltin?s Lietuv?, kad ?i ma?ai saugojasi nuo Rusijos, ar Vokietijos kancleris – Klaip?dos, kuriam pasirodys, kad Lietuva neturi jūros bepilo?i? Klaip?dos uostui nuo rus? apginti.
Nors be JAV, kuri yra pagrindinis NATO ramstis, mes taptume Rusijos grobiu, ta?iau j?ga Amerikai at?mus Grenlandij? i? Danijos, ?lugt? visos NATO garantijos, jos netekt? prasm?s, nes niekas niekuo jau nebepasitik?t?. Vienintel? i?eitis – laikytis tarptautin?s teis?s ir apsiginkluoti ne iki dant?, o iki lub?.
Nuomon?
?ioje publikacijoje skelbiama asmenin? autoriaus nuomon?. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.