Ta?iau 5–6 proc. iki 2030 m. yra papildomi milijardai eur?. Tod?l manau, jau dabar ai?ku, kad norint skirti papildom? l??? ?sidabrin?s kulkos“ kaip valstyb? netur?sime. Siekiant ?io ambicingo tikslo reik?s susitelkus ie?koti vis? galim? ?altini?. Tai gali tapti pa?iai valstybei naudingu pratimu – per?iūr?kime biurokratin? aparat? ir pergalvokime, kaip j? padaryti efektyvesn?.
Vilniaus miesto savivaldyb?s komanda prisijungia prie ?ios diskusijos. ?iandien matome bent kelias sritis kaip perspektyvias iki 2030 m. atne?ti papildom? pajam? ? biud?et?. Ir kalba eina apie potencialius papildomus ?imtus milijon? eur? gynybai.
Pirmiausia – Vilniaus mieste esantys valstybin?s ?em?s sklypai. Nors nuo 2024 m. j? valdymas patik?jimo teise perduotas savivaldybei, ta?iau j? pardavimo procedūras ir toliau vykdo Nacionalin? ?em?s tarnyba (N?T). ?iandien toki? ?em?s sklyp?, kuriuose n?ra numatoma statyti miesto mokyklas, baseinus, ligonines ar kit? infrastruktūr?, bendras plotas yra 140 hektar? – jie buvo suformuoti ?em?s gr??inimo programai, ta?iau tam j? nebeprireik?. Taip pat ??velgiame, kad dar papildomai j? suformuoti būt? galima bent apie 100 ha. Rinkos kainai svyruojant nuo 3 iki 10 tūkst. Eur u? ar?, ?ie sklypai gal?t? atne?ti nuo 42 iki 250 mln. Eur ? biud?et?. Ir tai tik Vilniuje, o savivaldybi? Lietuvoje yra 60.
Jeigu savivaldyb?ms teisi?kai būt? leista vykdyti N?T darb? parduodant valstybin? ?em?, kuri? savivaldyb?s ir taip valdo patik?jimo teise, procesai gal?t? jud?ti kur kas efektyviau: savivalda turi daugiau dirban?i? ?moni?, didesn? motyvacij? ūki?kai tvarkytis ir rūpintis savo miesto pl?tra, be to, ma??t? biurokratizmas, nes procese likt? ma?iau institucij?, o gautos l??os būt? panaudotos ir valstyb?s gynybos fondui. Tiesa, d?l prie? tai min?t? 140 ha suformuot? valstybin?s ?em?s sklyp? Vilniaus mieste reikia sulaukti teism? pabaigos d?l nuosavyb?s teisi? atkūrimo (restitucijos) klausim?, bet t? laik? galima i?naudoti ruo?iantis tolesniam procesui.
Antras didelis rezervas – vadinamieji ?siterp? valstybin?s ?em?s sklypai. Tai vos keli? ar? dyd?io ?em?s ploteliai, i? kuri? nei sklypo suformuosi, nei kitaip racionaliai panaudosi. Jie potencialiai gal?t? dominti tik tuos asmenis, kurie nor?t? ne?ymiai, teis?s akt? nustatyta tvarka, padidinti savo nuosavyb?s teise valdomus ?em?s sklypus. Toki? situacij? Vilniuje, individuali? nam?, koted?? kvartaluose, yra tūkstan?iai. Padar?me preliminarius skai?iavimus Vilniaus mieste, siekdami su?inoti, kiek gal?t? būti tokios ?em?s, kuri atitikt? ?i? s?vok?. Inicijavus min?tus procesus, informavus bei paskatinus kaimynus ?sigyti toki? ?alia esan?i? ?em?, būt? galima surinkti pinigini? l??? nuo 80 mln. iki 220 mln. Eur, priklausomai nuo vidutin?s rinkos kainos pagal valstybin?s ?em?s ver?i? ?em?lap?.
Norint dar labiau didinti ?io rezervo potencial?, būt? galima papildyti teis?s aktuose gan siaurai apibr??t? ?siterpusio ?em?s sklypo s?vok?. Da?nu atveju, nors ?em?s sklypo ir n?ra galimyb?s racionaliai panaudoti, jo suformuoti taip pat negalima, nes neatitinka formalios s?vokos. Ta?iau k? daryti, kai nedidelis 2–3 ar? siauras valstybin?s ?em?s plotas turi vien? 3 metr? kra?tin?, o kita yra 10,5 metr? ilgio ir tod?l nepatenka ? i?imtin? siauros juostos s?vok?, numatyt? teis?s aktuose?
?iek tiek papild?ius teis?s aktus ir palengvinus toki? racionaliai nepanaudojam? ploteli? i?sipirkimo galimybes, esant asmen? valiai, mūs? preliminariais skai?iavimais, nepanaudojamos ?em?s pardavimai gal?t? tur?ti potencialo atne?ti net iki 400 mln. Eur. Ir tai tik Vilniaus mieste, o kur dar visos kitos savivaldyb?s!
Ir tik neskub?kite su lipimais ant ba?kos apie ?norim? i?parduoti Vilni?“. Realyb?je visi ?ie svarstymai apie ?em?s pardavim? apimt? vos 1–2 proc. Vilniaus miesto savivaldyb?s ploto ir yra pasiskirst? ?vairiai visoje mūs? didelio miesto teritorijoje. Taigi, i? esm?s tokie nedideli miesto lygiu nuosavyb?s poky?iai leist? rasti pakankamai dideli? papildom? l??? gynybai. O ir miestas nuo to tapt? ūki?kiau tvarkomas – su ?iek tiek ma?iau pikt?oli? ir dirvonuojan?i? lauk?, kuriuos reikia papildomai pri?iūr?ti u? mūs? vis? pinigus.
Tre?ia, galima ?iek tiek pasidairyti ir ? kitas vie?ojo administravimo sritis. Didelis rezervas yra valstyb?s valdom? ?moni? dividendai ir pelno ?mokos. Vien 2023 m. valstyb?s valdomos ?mon?s tur?jo 610,1 mln. grynojo pelno, o dividend? i?mok?jo tik 185,8 mln. Tikrai nesu i? t?, kurie prie? valstyb?s valdom? ?moni? peln? kaip tok?, nes jis reikalingas ?moni? pl?trai vykdyti, atsinaujinti, i?likti stiprioms. Ta?iau, kai turime egzistencin?s gr?sm?s klausim?, galima diskutuoti apie, pavyzd?iui, vien? met? viso pelno i?mok?jim? dividendais gynybos labui ir tai daryti ?mon?se, kurios yra sveikos ir tai esmingai nepaveikt? j? gyvavimo.
Kita terp?, galbūt mil?ini?k? pajam? ir nesugeneruosianti, ta?iau naudinga per?iūr?ti pa?iai valstybei. Tikrai yra nema?ai atvej?, kai valstyb? arba savivaldyb?s dalyvauja ?moni? veikloje kaip akcinink?s arba vie??j? ?staig? (V??) veikloje kaip dalinink?s, ta?iau neturi lemiamos ?takos organizacij? valdymui, t. y. turi ma?iau nei 50 proc. akcij? arba bals?. Ko gero, reik?t? atid?iai per?iūr?ti tokio dalyvavimo prasmingum? ir pasvarstyti, ar ne ver?iau konkre?iais atvejais tas akcijas arba dalis subjektuose parduoti, gautas pajamas panaudojant gynybos fondui.
Taigi, diskutuojant apie tai, i? kur paimti papildom? pinig? gynybai, vertingas ir Vilniaus ar apskritai savivaldos matymas. Mes gerai i? praktikos suprantame apie valstybinius dalykus, kurie vyksta ?ia, ant ?em?s, ar?iausiai ?moni?. Tod?l, ?is pratimas, per?iūrint vis? valstyb?s aparat? gali atne?ti ne tik papildom? l??? mūs? ?alies apginamumui nuo egzistencini? gr?smi?, ta?iau būti paskata pergalvoti ?vairi? proces? prasm? ir tiesiog pagerinti mūs? ?alies ir miest? veikim?.
Nuomon?
?ioje publikacijoje skelbiama asmenin? autoriaus nuomon?. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.