?Valstyb?s gynimo pos?d?io metu pri?m?me tikrai istorin? ir labai savalaik? sprendim? d?l tvaraus kra?to apsaugos sistemos finansavimo. Sutar?me, kad 2026-2030 met? laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 bendrojo vidaus produkto“, – po VGT pos?d?io surengtoje spaudos konferencijoje teig? G. Naus?da.
?Taip kad per ?? laikotarp? būt? i?laikyta ma?daug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – sak? ?alies vadovas.
Prezidentas atkreipia d?mes?, kad ?ios investicijos ? kra?to apsaug? yra labai svarbios, nes Rusijos keliama gr?sm? ir toliau i?lieka reali.
?Rusijos karin?s agresijos tikimyb? teb?ra reali, ta?iau ji n?ra nei?vengiama. Turime ?enkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynyb? ir atgrasym? ir skirti ?iam tikslui didesnius resursus“, – pabr??? G. Naus?da.
?Mūs? saugum? u?tikrina ir naryst? Aljanse, ta?iau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruo?? patys. Mūs? ginkluotosios paj?gos turi tur?ti reikiam? ginkluot?, ?rang?, personal?, atsargas ir vis? tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos ? gynyb? atsipirks ir tur?s maksimal? atgrasom?j? poveik?“, – pridūr? jis.
G. Naus?da pabr??ia, kad papildomos l??os gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 met? Lietuvoje suformuoti divizij?.
?2023 metais vienas svarbiausi? Valstyb?s gynimo tarybos sprendim? buvo ?kurti divizij?. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose ?iai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esmin?s u?duotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros paj?gumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 met?, o ne ka?kada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesni? nei anks?iau skai?iavome resurs?“, – akcentavo ?alies vadovas.

Prezidentas atkreip? d?mes?, kad didinant finansavim? gynybai taip pat bus ypa? svarbu, kad ?ios l??os būt? panaudojamos optimaliai.
??sipareigojus skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP kra?to apsaugos finansavimui tikiuosi maksimalaus institucij? susitelkimo, privalome nuolat sekti projekt? ?gyvendinimo eig?, tikrinti, kad resursai būt? panaudojami optimaliai“, – teig? G. Naus?da.
?Ir kaip vien? i? pagrindini? tiksl? kel?iau j? panaudojim? avansiniams mok?jimams, kadangi tik tai leis mums ?gyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūs? numatyto laikotarpio pabaigos – 2030 met?“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anks?iau, po spal? vykusio VGT pos?d?io prane?ta, jog kariuomen?s divizija negeb?s pasiekti pilno operacinio paj?gumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas kra?to apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramon?je nesikeis, divizija ?gis paj?gum? tik 2036-2040 m.
?alies vadovas G. Naus?da yra teig?s, jog, norint suformuoti divizij? iki numatyto termino, asignavimai gynybai tur?t? siekti 5,5 proc. nuo BVP.
VGT pritar? siūlymui formuoti nacionalin? kariuomen?s divizij? dar 2023 m. gegu??.
?ada perskirstyti resursus ir vengti mokes?i? didinimo
Paklaustas, kaip ?adama pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavim? gynybai, prezidentas nurod?, kad tai padaryti ?manoma tik perskirs?ius ?alies resursus.
?Jeigu pa?velgtume ? pastaruosius metus, tai mūs? kra?to apsaugos finansavimas net ir procentine i?rai?ka bema? dvigub?ja. Net ir palyginti su ?iais metais numatytu finansavimu, tai yra pakankamai ry?kus ?uolis. Tod?l neabejotina, kad tok? finansavimo kartu nenusi?engdami fiskalin?s drausm?s reikalavimams gal?sime pasiekti tik perskirstydami resursus – atsisakydami galbūt nereikaling? funkcij? kitose vie?ojo gyvenimo srityse“, – ?urnalistams pabr??? G. Naus?da.
Taip pat jis pa?ym?jo būtinyb? vengti mokes?i? didinimo gyventojams.

?Labai nenor??iau, kad kra?to apsaugos didesnis finansavimas gyventoj? būt? siejamas su did?jan?ia mokes?i? na?ta. Manau, kad ?ito privalome i?vengti“, – akcentavo ?alies vadovas.
?Vertindamas naujas galimybes, atsirandan?ias ir Europos S?jungos lygiu, manau, kad gal?sime naudotis tais finansiniais instrumentais, apie kuriuos netrukus svarstysime Europos Vadov? Taryboje. Artimiausias pos?dis bus skirtas gynybos pramon?s pl?trai, skolinimosi instrument? pl?trai, Europos investicij? banko ?galinimui. Visi ?ie instrumentai taip pat tur?t? būti panaudoti maksimaliai efektyviai“, – vardijo jis.
Anot prezidento, 5-6 proc. nuo BVP skyrimas kra?to gynybai ?iemet, kai valstyb?s biud?etas jau patvirtintas, yra sunkiai ?manomas, būtent tod?l yra kalbama apie 2026-2030 metus.
?D?l ?i? met?, be abejo, biud?etas jau yra patvirtintas. Jeigu jis ir bus per?iūrimas, veikiausiai tie per?iūr?jimo aspektai nebus labai ry?kūs. Tod?l labiau sie?iau tuos esminius kra?to apsaugos finansavimo poky?ius su 2026–2030 met? laikotarpiu“, – teig? G. Naus?da.
?(Penktadien? vykusiame VGT pos?dyje – ELTA) buvo pareik?ta labai stipri, vienbals? politin? valia Lietuvai siekti tokio kra?to apsaugos finansavimo, kuris ne ?od?iais, o darbais ?rodyt?, kad labai rimtai suprantame gr?smes, kylan?ias i? nedraugi?k? valstybi?, ir esame pasireng? tai pademonstruoti ir NATO“, – akcentavo jis.
VGT sprendimai leis sumok?ti dal? avansini? mok?jim? u? tankus ir kit? ginkluot?
Ministr? D. ?akalien? taip pat nurod?, jog penktadien? patvirtinti VGT sprendimai leis sumok?ti daugiau avansini? mok?jim? ginkluot?s gamintojams. Politik?s teigimu,
?D?l ?Leopard“ ir kitos sunkiosios ginkluot?s platform?, oro gynybos ir vis? kit? mums būtin? ginkluot?s bei ?rangos pirkim? – turime susid?j? detal? s?ra??, kur avansiniai mok?jimai paspartint? ?rangos gavim? ir kada juos reik?t? mok?ti. Kaip tik ?is sprendimas ?iandien leido dar labiau i?pl?sti ?? s?ra?? ir kaip tik tur?ti daug k? anks?iau“, – kalb?jo KAM vadov?, primindama, kad Lietuva dar ??met ketina sumok?ti avans? u? voki?kus tankus ?Leopard 2“.

?Jeigu ?iais metais ?mokame avans?, tai tikrai galime juos gauti iki 2030 m. Turime visus patvirtinimus ir tuos avansus ?mok?sime, taip pat ir u? daugel? kit? sistem?“, – pridūr? ji.
Sako, kad l??os bus skiriamos ne tik divizijai – reikia vystyti ir likusi? kariuomen?
Po VGT pos?d?io kra?to apsaugos ministr? taip pat akcentavo, kad paskelbus apie i?laid? ?alies gynybai didinim? nereik?t? koncentruotis tik ? divizijos steigim?. Politik? sak? matanti poreik? apskritai stiprinti ir pl?toti karines ?alies paj?gas.
?Mūs? tikslas tur?ti efektyvias savo ginkluot?sias paj?gas ir d?l to vienas i? tiksl? yra ne tik u?tikrinti divizijos suformavim? ir jos operacin? paj?gum? iki 2030 m., bet tolygiai vystyti ir likusi? kariuomen?, nes labai didel? kain? mokame u? tai, kad tur?jome finansavimo duobi?“, – spaudos konferencijoje sak? D. ?akalien?.
?Dabartinis planas yra sud?liotas ne galvojant apie procentus, bet labai detaliai skai?iuojant ir perskai?iuojant, k? mes būtinai turime tur?ti, k?, per kok? laikotarp? yra realisti?ka ?sigyti“, – pridūr? ji.
Mano, kad priimti sprendimai atkreips tarptautin? d?mes?
Prezidentas taip pat teig? man?s, kad penktadien? paskelbtas sprendimas sulauks tarptautinio d?mesio. Visgi, akcentavo ?alies vadovas, ne tai yra svarbiausia. Pasak jo, būtina siekti ?maksimalaus atgrasymo“.
?Viskas sukasi ne tik apie procentus, apie kuriuos mes ?ia kalbame. Be jokios abejon?s, jie turbūt atkreips tarptautin?s ?iniasklaidos d?mes?, nes Lietuva taps daugiausiai ? kra?to apsaugos finansavim? investuojan?ia valstybe. Svarbu suprasti, kad viskas skirta ne tik parodomosioms akcijoms. Tai, pirmiausiai, mūs? gilus supratimas, kad siekiant maksimalaus atgrasymo efekto, privalome investuoti ? savo gynybos paj?gumus ir juos stiprinti“, – teig? prezidentas, dar kart? pakartodamas, jog nacionalin? divizija ?iuo klausimu yra labai svarbi.

?Nacionalinei divizijai skirtas labai svarbus vaidmuo tiek ?gyvendinant nacionalinius gynybos planus, tiek NATO gynybos planus. ?is struktūrinis vienetas jau yra vis? mūs? galvose. Tik, savaime suprantama, labai sunku tik?tis i? divizijos konkre?i? veiksm? tada, kai ji ne tai, kad n?ra pilnai suformuota, bet ji tiesiog neturi atitinkamos reikiamos ?rangos, atitinkamai rezervo, amunicijos, infrastruktūra nepabaigta. Be abejo, tik?tis i? jos t? u?davini? ?gyvendinimo visapusi?kai mes gal?sime tik tada, kai ji bus ?gyvendinta“, – teig? G. Naus?da.
Kaip skelbta anks?iau, po spal? vykusio VGT pos?d?io prane?ta, jog kariuomen?s divizija negeb?s pasiekti pilno operacinio paj?gumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas kra?to apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramon?je nesikeis, divizija ?gis paj?gum? tik 2036-2040 m.
?alies vadovas G. Naus?da yra teig?s, jog, norint suformuoti divizij? iki numatyto termino, asignavimai gynybai tur?t? siekti 5,5 proc. nuo BVP.
VGT pritar? siūlymui formuoti nacionalin? kariuomen?s divizij? dar 2023 m. gegu??.
VGT nepri?m? sprendimo d?l Otavos konvencijos: t?s konsultacijas su s?jungininkais
Galimyb? trauktis i? prie?p?stines minas draud?ian?ios Otavos konvencijos aptarin?jusi Valstyb?s gynimo taryba (VGT) nepri?m? sprendimo d?l jos denonsavimo, teigia prezidentas Gitanas Naus?da. Pasak ?alies vadovo, atitinkamiems sprendimams reikia daugiau laiko ir konsultacij? su s?jungininkais.
??iandien a? nesiim?iau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas. Mums reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos i? mūs? s?junginink?, kad priimtume tinkam? sprendim?“, – po VGT pos?d?io surengtoje spaudos konferencijoje teig? G. Naus?da.
Pasak jo, prie? gr??tant prie ?i? diskusij? d?l galimo pasitraukimo bus konsultuojamasi su s?jungininkais.

?Sprendimas d?l denonsavimo n?ra priimtas, kadangi ?iuo metu matome didel? poreik? ne tik i?klausyti karin? i?vad?. Dabar bendradarbiaujame su mūs? institucijomis, kurios pateikia savo ekspertin? vertinim?“, – d?st? prezidentas.
???eng?me ? kit? labai svarb? etap?, tur?sime konsultuotis pirmiausia su s?jungininkais, kurie pagal planus tur?t? s?veikauti su mūs? karin?mis paj?gomis, jeigu toks poreikis i?kilt?, kokia būt? j? reakcija. Mums tai yra nepaprastai svarbu, nes prie Otavos konvencijos yra prisijungusios prakti?kai visos NATO valstyb?s, i?skyrus vien?“, – pridūr? G. Naus?da.
?alies vadovas taip pat pabr???, kad ?iuo klausimu bus siekiama priimti regionin? sprendim?.
?Antras u?davinys yra siekti regioninio sprendimo. Kad ?itas sprendimas d?l Otavos konvencijos būt? kiek galima platesnis, ?traukiantis kuo daugiau valstybi?. Esame ?io proceso prad?ioje“, – d?st? jis.